13 val scenoje Lukiškių aikštėje gros AGATA jaunimo atstovai: Justė Kazakevičiūtė, Vygantas Šimkus, Justas Jonauskas, Vytautas Sakalauskas, Žilvinas Vingelis su grupe.

O vakare, 20 val ten pat įvyks koncertas „Dainos teatras vėl atgimsta“, dedikuotas maestro Vytauto Kernagio gimtadieniui paminėti. Scenoje jūsų lauks vienas „Dainos teatro“ įkūrėjų, AGATA Tarybos narys Andrius Kulikauskas ir bendražygiai.

Visą „Vilniaus Brodas gyvas“ programą rasite paspaudę šią nuorodą.

Koncertai – nemokami ir visiems atviri. Nuoširdžiai kviečiame apsilankyti!

Jokūbas Bareikis Taryboje atstovaus Lietuvos atlikėjams. Jis pakeis pernai iš Tarybos atsistatydinusį Aivarą Stepukonį.

Vytautą Kernagį į Tarybą išrinko fonogramų gamintojų atstovai. Anksčiau AGATA Tarybos nariu buvo ir jo tėvas Vytautas Kernagis. Taryboje V. Kernagis pakeitė pernai pasitraukusią UAB „Prior muzika“ direktorę Ingą Kuliavienę.

Patvirtintos finansinė ir audito ataskaitos, priimtos naujos paskirstymo taisyklės

Konferencijoje buvo patvirtintos 2012 m. AGATA Tarybos veiklos ir finansinės ataskaitos bei audito ataskaita, patvirtintos pakoreguotos paskirstymo taisyklės ir ginčų sprendimo tvarka. Su pakoreguotais dokumentais bus galima susipažinti artimiausiu metu.

AGATA direktorė Agnė Masalskytė Konferencijos dalyvius supažindino su atlyginimo už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais į laikmenas ir įrenginius surinkimo rezultatus ir paskirstymo tvarka.

„Metai buvo sunkūs, bet rezultatyvūs. Nepaisant visų aplinkybių, kalbant apie kūrinių atgaminimą asmeniniams tikslams, pasiekėme finansinį proveržį. Rezultatas buvo labai sėkmingas: surinkome 6,8 mln. Lt. Be abejo, darbų likę daug. Dar yra laikmenas ir įrenginius parduodančių įmonių, kurios neturi sutarčių su AGATA. Dėl to kitais metais suma turėtų tik augti.“, – prognozavo AGATA direktorė.

Jai pritarė ir AGATA Tarybos pirmininkas, Konferencijai vadovavęs aktorius Rimantas Bagdzevičius. „AGATA savo darbu įrodė, kad autoriams, atlikėjams ir fonogramų gamintojams turi būti deramai atlyginta.“, – neabejojo jis.

Kultūrinė-švietimo veikla bus tęsiama

Konferencijos delegatai nutarė, kad kitais metais bus tęsiama AGATA kultūrinė-švietimo veikla. Jai skirti 25 proc. nuo AGATA atitenkančios sumos, per metus surinktos už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais.

Konferencijoje nustatytas administravimo išlaidų procento dydis 2014-iems metams. Nutarta, kad jis sieks 25 procentus nuo asociacijos surinktų lėšų. Šis procentas kasmet vis mažėja.

Taip pat buvo patvirtintas ir naujas auditorius. Juo dviems metams paskirta V. Tamašausko audito ir konsultavimo paslaugų įmonė.

Konferencijoje dalyvavo 15 iš 20 delegatų

Iš viso Konferencijoje dalyvavo 15 delegatų ir du svečiai.

Atlikėjams atstovavo Rimantas Bagdzevičius, Andrius Kulikauskas, Jokūbas Bareikis, Aras Žvirblys, Aivaras Stepukonis, Alanas Chošnau, Svetlana Bagdonaitė ir Veronika Povilionienė.

Į konferenciją atvykę fonogramų gamintojų delegatai – VŠĮ „Vytauto Kernagio fondas“ direktorius Vytautas Kernagis. UAB „Promostar“ atstovas Vytautas Lebednykas, UAB „Sanalaita“ direktorė Jadvyga Pūkienė, UAB „Naujoji melodija“ direktorius Saulius Sventickas, UAB „Muzikinė partija“ direktorius Justas Mamontovas, UAB „Pop centras“ direktorius Alvidas Tautkus, VŠĮ „Neomuzika“ direktorė Žaneta Daubarytė.

Svečio teisėmis konferencijoje dalyvavo atlikėjai Aras Vėberis ir Raigardas Tautkus.

Į Konferenciją neatvyko fonogramų gamintojo statusą turintis atlikėjas Egidijus Dragūnas, UAB „Prior muzika“ direktorė Inga Kuliavienė, VŠĮ „Mono stereo įrašai“ direktorius Andrius Mamontovas, atlikėjai Kristina Zmailaitė ir Artūras Novikas.

AGATA Konferencija yra aukščiausias asociacijos valdymo organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. Konferencija renkasi bent kartą per metus ir priima svarbiausius asociacijai sprendimus.

Tarp Konferencijos posėdžių AGATA veiklai vadovauja Taryba. Taryboje AGATA nariams atstovauja 5 atlikėjai ir 5 fonogramų gamintojai. Tiek Konferencija, tiek Taryba yra renkami 4 metų laikotarpiui. Konferencijos delegatai renkami visuotiniuose atlikėjų ir fonogramų gamintojų narių susitikimuose.

Nauji AGATA Konferencijos ir Tarybos rinkimai įvyks 2014 m.

AGATA Taryba teikia Konferencijai šį darbotvarkės projektą:

1. 2013 m. Konferencijos darbotvarkės tvirtinimas;
2. 2012 m. Tarybos veiklos ir asociacijos finansinės ataskaitos bei audito ataskaitos tvirtinimas;
3. 2012 m. atlyginimo už atgaminimą asmeniniais tikslais surinkimas ir paskirstymas;
4. Dėl 2013-2014 m. auditoriaus rinkimų;
5. Paskirstymo taisyklių koregavimas ir ginčų sprendimo tvarkos tvirtinimas;
6. 2014 m. administravimo išlaidų procento dydžio nustatymas;
7. Dėl atsistatydinusių Tarybos narių atšaukimo ir naujų Tarybos narių rinkimų likusiai kadencijai;
8. Tarybos ataskaita apie 2012 m. švietimo bei kultūrinės-socialinės programos įgyvendinimą ir 2013 m. tolesni planai;
9. Kiti klausimai.

Kviečiame susipažinti su:

• 2012 m. AGATA veiklos ataskaita;
• AGATA paskirstymo taisyklių projektu;
• AGATA ginčų dėl turtinių teisių sprendimo tvarkos projektu.

Su dokumentais taip pat galima susipažinti S. Žukausko g. 39, Vilniuje.

Nesusirinkus reikiamam delegatų skaičiui, pakartotinė Konferencija vyks 2013 m. gegužės 6 d. 10 val.

Liudas Mockūnas

Antrąjame ciklo „AGATA Gyvai“ renginyje džiazo bus galima ne tik klausytis, bet ir pramokti patiems. Vienas ryškiausių Lietuvos šiuolaikinės improvizacinės muzikos kūrėjų Liudas Mockūnas, kartu su gitaros meistru iš Prancūzijos Marc Ducret visiems susirinkusiems padovanos atvirą meistriškumo pamoką.

Renginys įvyks ketvirtadienį, balandžio 11 d., 12-14 val. Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42).

Ši pamoka bus įžanga į tos pačios dienos vakare, 19 val. Energetikos ir technikos muziejuje (Rinktinės g. 2, Vilnius) vyksiantį L. Mockūno ir M. Ducret koncertą iš ciklo „Muzikos energija“.

Klausytojai kviečiami ateiti su instrumentais

„Į pamoką kviečiame tuos, kuriems įdomu improvizacinė muzika. Norime parodyti jos virtuvę, supažindinti su pagrindiniais kūrimo principais. Klausytojai gali atsinešti muzikos instrumentus – visi kartu su jais galėsime improvizuoti tiesiog ten pat, vietoje“, – kviečia L. Mockūnas, pamokos pabaigoje kartu su M. Ducret atliksiantis ir keletą bendrų kūrinių.

„Esame įpratę muzikantus matyti scenoje ir klausytis jų atliekamos muzikos, bet šįkart norėjome pasiūlyti muziką patirti kitaip – per atvirą, laisvos formos pamoką iš pasaulyje pripažintų meistrų. Tiems, kas nori tobulinti savo muzikinius įgūdžius, toks būdas mokytis yra labai įdomus, naudingas ir retai pasitaikantis“, – teigia renginį organizuojančios Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA projektų vadovė Justina Baliūnaitė.

Ji taip prideda, kad pamokoje laukiami ne tik muzikantai, bet ir muzikos klausytojai. „Stebėti muzikos kūrimo procesą yra ne mažesnė intriga, nei išgirsti rezultatą“, – neabejoja J. Baliūnaitė.

Scenoje kartu – jau daugiau nei dešimtmetį

Saksofonu ir kitais pučiamaisiais instrumentais grojantis Liudas Mockūnas žinomas kaip aktyvus Lietuvos džiazo ambasadorius. Savo modernią, dažnai avangardinę kūrybą jis yra pristatęs daugelyje Europos miestų, JAV, Izraelyje, Turkijoje, Kinijoje, Japonijoje.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija jam taip pat yra gerai pažįstama – muzikantas čia yra baigęs pirmąsias savo muzikos studijas, o šiuo metu yra šios institucijos džiazo katedros docentas. Vėliau L. Mockūnas studijavo Danijoje, Kopenhagos ritminės muzikos konservatorijoje, iš kur pradėjo kelią į Europos improvizacinės muzikos sceną.

Paryžiuje gimęs, bet nuolat kelyje gyvenantis gitaristas Marc Ducret yra pripažintas džiazo ir avangardinės muzikos kūrėjas. M. Ducret kūryba pasižymi išskirtine energija, joje ryški roko muzikos įtaka.

Gausioje muzikanto diskografijoje – 14 solinių ir 12 kartu su amerikiečių saksofonistu Tim Berne įrašytų albumų. Įdomu tai, kad groti gitara M. Ducret išmoko pats, savo jėgomis. Tai nesutrukdė jam dar 1986-aisiais tapti pirmojo Prancūzijos Nacionalinio džiazo orkestro nariu.

Marc Ducret

„Jis – vienas geriausių gitaristų pasaulyje“

„Mano nuomonė apie Marc Ducret? – Jis yra vienas geriausių gitaristų pasaulyje“, – nedvejodamas apie scenos kolegą atsiliepia L. Mockūnas. Kartu jie groja nuo 2002 m., yra išleidę du bendrus albumus albumus: „Silent Vociferation“ ir su L. Mockūno grupe „Toxikum“. Šiuo metu muzikantai kartu koncertuoja grupėse „Megaphone“ ir „Copenhagen Art Enseble“.

Renginių ciklas „AGATA Gyvai“ yra Lietuvos muzikantus ir fonogramų gamintojus vienijančios asociacijos AGATA iniciatyva, skirta jaunų Lietuvos muzikantų kūrybai puoselėti. Pirmasis „AGATA Gyvai“ koncertas įvyko kovo 8-ąją Vilniaus mokytojų namuose. Tada savo pasirodymą surengė kylanti Lietuvos džiazo grupė „Kaf Kaf“.

Iš viso paskirstymui surinkta kompensacinio atlyginimo suma yra net 6.812 mln. Lt. Remiantis įstatymu, ketvirtadalis jos (1,7 mln. Lt) pasieks turinio kūrėjus netiesiogiai, skiriant juos Kultūros ministerijos programoms.

Atlyginimo administravimo sąnaudos AGATAi kainavo tik 108,7 tūkst. Lt.

Likusieji iš viso 5 mln. 337 Lt, bus paskirstyti po lygiai garso kūrinių autoriams, atlikėjams ir fonogramų gamintojams (po 1,132 mln. Lt) bei audiovizualinių kūrinių (filmų, vaizdo klipų ir kt.) autoriams, aktoriams ir gamintojams (po 534,4 tūkst. Lt).

Tokias lėšų padalijimo proporcijas numato įstatymas, o konkrečias sumas – visuomenės tyrimas, pagal kurį nustatyta, kokia dalis laikmenų ir įrenginių naudojama garso, o kokia audiovizualiniams kūriniams įrašyti ir kopijuoti.

Atlikėjams ir fonogramų bei audiovizualinių kūrinių gamintojams atlyginimą perves AGATA, o autoriams – LATGA ir NATA. Pinigai teisių turėtojus turėtų pasiekti iki šių metų vasaros.

Administravimo sąnaudos – minimalios

Kompensacinio atlyginimo administravimas pagal naująjį įstatymą AGATAi buvo didelė, lig tol neturėta atsakomybė. Reikėjo sukurti naują atlyginimo administravimo sistemą, supažindinti su ja pardavėjus ir viską atlikti kuo mažesnėmis sąnaudomis. Tačiau rezultatas, anot asociacijos atstovų, pranoko lūkesčius.

„Dabar, praėjus metams po įstatymo pakeitimo, galime pasakyti, kad esama situacija ir surinkta pinigų suma yra netgi geresnė, nei buvo tikėtasi.

Žinoma, darbas buvo sunkus, nes jam atlikti nesamdėme papildomų žmonių. Bet puikiai suprantame, kad kiekvienas litas, skirtas atlyginimo administravimui, yra iš pačių turinio kūrėjų kišenės, todėl stengėmės viską susitvarkyti patys.

Noriu pasidžiaugti tiek prie atlyginimo surinkimo ir paskirstymo dirbančia mūsų komanda, tiek atlyginimą mokančiais technikos pardavėjais. Nors atsirado ir tokių pardavėjų, kurie, norėdami sutaupyti turinio kūrėjų sąskaita, bandė įrodyti, kad jų parduodami planšetiniai kompiuteriai iš tikrųjų yra telefonai, dauguma ataskaitas teigė sąžiningai, o atlyginimą mokėjo laiku“, – teigia AGATA direktorė Agnė Masalskytė.

Atlyginimas – kompensacija už kūrinių kopijavimą, bet ne indulgencija už piratavimą

Kompensacinį atlyginimą moka pardavėjai nuo kiekvienos asmeniniam naudojimui pirmą kartą Lietuvoje parduodamos tuščios laikmenos ar įrenginio, į kurį galima kopijuoti muziką, filmus ir kitus kūrinius.

Šis atlyginimas yra kompensacija kūrėjams už jų darbo vaisių kopijavimą, bet ne jų kūrinių piratavimą, kaip dažnai klaidingai teigiama viešojoje erdvėje.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių kiekvienas žmogus savo asmeniniam naudojimui gali pasidaryti legaliai įsigyto muzikos įrašo, filmo ar kito kūrinio kopiją. Vartotojai šia teise aktyviai naudojasi. Kaip parodė šių metų sausį atliktas reprezentatyvus (apklausta 2007 15-64 m. gyventojai) „Spinter“ tyrimas, didesnė pusė (54 proc.) vartotojų per paskutinius metus patys ar su artimųjų pagalba kopijavo muziką ar audiovizualinius kūrinius asmeniniais tikslais.

Mainais už galimybę kopijuoti jų kūrinius muzikantai, aktoriai, kiti atlikėjai, autoriai, taip pat muzikos ir vaizdo įrašų gamintojai turi teisę gauti teisingą kompensacinį atlyginimą. Ši teisė numatyta dar 2001 m. Europos Komisijos direktyva.

Kompensacinis atlyginimas mokamas tik už asmeniniam naudojimui perkamas tuščias laikmenas ir įrenginius.

Už tas laikmenas ir įrenginius, kurie skirti profesinėms reikmėms, taip pat tuos, kurie po nupirkimo yra išvežami iš Lietuvos teritorijos bei tuos, kurie perkami naudoti neįgaliems asmenims, kompensacinį atlyginimą galima susigrąžinti.

Susigrąžinto atlyginimo suma šiemet siekė 86.9 tūkst. Lt. Tarp šia galimybe pasinaudojusių institucijų buvo Vilniaus Gedimino Technikos universitetas, Aplinkos apsaugos agentūra ir nemažai kitų.

Kompensacija išaugo įstatymo nuostatas pritaikius šioms dienoms

Šiemet kompensacinis atlyginimas padidėjo dešimteriopai dėl to, kad pernai, po kelis metus trukusių derybų, galiausiai buvo priimtos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos. Jose buvo atnaujintas sąrašas tuščių laikmenų ir įrenginių, už kuriuos mokamas kompensacinio atlyginimas.

Lig tol atlyginimas buvo mokamas tik už technologiškai pasenusių ir vis mažiau naudojamų laikmenų, tokių kaip garso ir vaizdo kasečių, CD ar DVD diskų pardavimą. Už kūrinių kopijavimą į kompiuterius ar išmaniuosius telefonus autoriai ir atlikėjai negaudavo jokios kompensacijos, nors ši jiems priklausė.

Pernai neatitikimas buvo ištaisytas – kompensacinis atlyginimas buvo pradėtas rinkti ir už kūrinių kopijavimą į šiuo metu dažniausiai naudojamas laikmenas (pvz. USB atmintines) ir įrenginius su turinio įrašymo funkcija (pvz. asmeninius kompiuterius, MP3 leistuvus ir kt.).

Didžiausia suma surinkta už kompiuterių ir telefonų pardavimą

Nuo skirtingų įrenginių ir laikmenų pardavėjai moka skirtingą atlyginimą. Atlyginimo dydis numatytas įstatyme, atsižvelgiant į talpą, pirmo pardavimo kainą bei nustatytą fiksuotą dydį. Pavyzdžiui, pardavus 2 Gb talpos USB raktą kompensacinis atlyginimas siekia 1 Lt, pardavus asmeninį kompiuterį – 20 Lt.

Būtent už asmeninių kompiuterių pardavimą buvo surinkta didžiausia atlyginimo suma – 2.253 mln. Lt t. y. beveik pusė iš visų teisių turėtojams priklausančių 5 mln. 337 Lt. Taip pat ženkli kompensacija surinkta už mobiliųjų telefonų su atminties įtaisu ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija (1,39 mln. Lt), USB atmintinių (444 tūkst. Lt) ir atminties kortelių (411,9 tūkst. Lt) pardavimą.

„Spinter“ tyrimo duomenimis būtent į kompiuterius (76 proc.) ir USB atmintines ir atminties korteles (53 proc.) vartotojai dažniausiai kopijavo muziką ir audiovizualinius kūrinius.

Juodos įstatymo priešininkų prognozės neišsipildė

Svarstant įstatymo pakeitimus buvo daug diskutuota apie tai, ar kompensacinio atlyginimo tarifo išplėtimas nepakenks laikmenas ir įrenginius pardavinėjančiai IT pramonei ir juos perkantiems vartotojams.

Sausį atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad baimės buvo nepagrįstos. Didesnė pusė (52 proc.) respondentų teigė, kad per pastaruosius metus jų laikmenų ir įrenginių pirkimo įpročiai nepasikeitė, o 14 proc. netgi pirko daugiau. Mažiau laikmenų ir įrenginių pirko tik 17 proc. apklaustųjų.

Nors po įstatymo pakeitimo į kiekvieno naujai į jį įrašyto įrenginio ar laikmenos pardavimo kainą pardavėjas turi įskaičiuoti ir kompensacinį atlyginimą, vartotojams technika nepabrango: 35 proc. jų teigė, kad laikmenų ir įrenginių kaina nepakito, 17 proc. pažymi, jog priešingai – kaina tik sumažėjo. Manančių, kad jų perkama IT technika pabrango, buvo sąlyginai nedaug – 20 proc.

Ypač svarbu, kad patys vartotojai pradeda suprasti, jog neatlygintinai kopijuojant muzikantų, aktorių, prodiuserių ir autorių kūrybos vaisius, šie praranda pajamas. Su tuo sutinka net 69 proc. respondentų, dar 9 proc. nėra apsisprendę.

„IT pramonė ir turinio kūrėjai yra labai glaudžiai susiję. Norint, kad būtų ką į laikmenas įrašyti, reikia, jog kūrėjai turėtų finansines sąlygas kurti. Kompensacinis atlyginimas, yra nors ir nedidelė, bet labai svarbi investicija į autorių ir atlikėjų gerovę. Gavę šį atlyginimą jie gali toliau kurti turinį, kuris vėl bus įrašomas į tas pačias tuščias laikmenas. Tikimės, kad šiemet tokia ekosistema taip pat veiks sėkmingai ir toliau prisidės prie Lietuvos nacionalinės kultūros progreso“, – viliasi A. Masalskytė.

„Muzikantai, ieškokit operatorių, operatoriai – muzikantų!“, – ragina Lietuvos muzikantus ir įrašų gamintojus vienijanti asociacija AGATA, kartu su LRT organizuojanti muzikinių vaizdo klipų konkursą „KlipVid“. Praėjusią savaitę startavęs konkursas jau sulaukė pirmųjų dalyvių.

Konkursas rengiamas siekiant skatinti Lietuvos atlikėjus kurti daugiau muzikinių klipų savo dainoms ir pristatyti juos ne tik internete, bet ir televizijoje.

Daugiau televizijos eterio – didesnis atlyginimas klipo kūrėjams

„Lietuvos muzikantams nebereikia televizijos, kad jų vaizdo klipą pamatytų šimtai tūkstančių žiūrovų, bet net ir interneto amžiuje televizija išlieka vertinga priemonė skleisti savo muziką. Džiaugiamės, kad LRT nori atverti duris naujiems vaizdo klipams. Palaikome šią iniciatyvą, nes taip pat norime matyti daugiau naujų kokybiškų lietuviškų vaizdo klipų mūsų televizijose“, – teigia AGATA marketingo vadovas Rytis Šeškaitis.

Jis taip pat primena, kad muzikantams naudinga patekti į televiziją ne tik dėl didelės auditorijos, bet ir dėl to, kad kiekviena klipo transliacija galiausiai tampa atlyginimu patiems klipo kūrėjams.

„Televizijos teikia ataskaitas, apie jų eteryje transliuotus muzikinius klipus. Už kiekvieną eteryje skambėjusios muzikos minutę, televizijos moka atlyginimą muzikantams per juos atstovaujančias asociacijas. Kuo daugiau kartų klipas rodomas eteryje, tuo didesnė suma kitais metais pasiekia jo dainos autorius, atlikėjus ir paties klipo kūrėjus. Tokiu būdu laimi visi: televizijos gali transliuoti muziką, o muzikantai ir klipų autoriai gauna žiūrovų dėmesį ir finansinę grąžą“, – paaiškina R. Šeškaitis.

Konkurso prizinis fondas – 10 tūkst. Lt

Nuo šios savaitės iki gegužės 6 d. vaizdo klipus galima registruoti portalo LRT.lt projektų skiltyje, prieš tai įkėlus juos į „YouTube“, „Vimeo“ ar kitą internetinę vaizdo klipų talpyklą. Konkurse gali dalyvauti ir tie klipai, kurie buvo sukurti šiemet anksčiau. Svarbu, kad klipas nebūtų viešai publikuotas iki 2013 m. sausio 1 d.

LRT įsipareigoja visus klipus bent kartą parodyti laidos „Labas Rytas“ eteryje. Pirmieji dalyviai – grupė ŽAS su savo klipu dainai „Ne kažką“ – jau buvo parodyti eteryje.

Nuo gegužės 7 iki 26 d. visus konkurse dalyvausiančius klipus vertins LRT ir AGATOS sudaryta komisija ir interneto lankytojai. Komisiją sudarys muzikos ekspertas, dizaino ekspertas, vaizdo ekspertas, atlikėjas ir du režisūros ekspertai. Komisijos narių pavardės bus atskleistos dar šį mėnesį.

„KlipVid“ nugalėtojai bus paskelbti gegužės 29 d. Jiems bus išdalintas 10 tūkst. Lt prizinis fondas.

Išsamias konkurso taisykles ir registracijos formą rasite adresu www.lrt.lt/klipvid.

Kaf Kaf (grupės archyvo foto)

Pirmieji pasirodysiantieji – „Vilnius Jazz“ ir „Vilnius Mama Jazz“ kojas apšilęs modernaus džiazo kvintetas „Kaf Kaf“.

Kas mėnesį – po kylančią grupę ar atlikėją. Tokį tikslą užsibrėžė Lietuvos atlikėjus ir fonogramų gamintojus vienijanti asociacija AGATA, pradedanti koncertų ciklą „AGATA Gyvai“.

Pirmasis koncertas įvyks jau kovo 8-ąją, 18 val., Vilniaus mokytojų namų svetainėje. Tą vakarą grosiantys „Kaf Kaf“ – kol kas dar menkai žinomas, bet daug žadantis vardas Lietuvos džiazo scenoje.

Visi grupės nariai – būsimi džiazo profesionalai

Susikūręs vos prieš metus kolektyvas jau spėjo sudalyvauti jaunų džiazo kūrėjų konkurse „Vilnius Jazz Young Power“, kur buvo įvertinti už brandžiausiai atliktą standarto interpretaciją. Dalyvavimas šiame konkurse atvėrė grupei kelią koncertuoti ir pagrindinėje „Vilnius Jazz“ festivalio scenoje, o vėliau – ir festivalyje „Vilnius Mama Jazz“.

„Kaf Kaf“ nariai – skirtingų Vilniaus džiazo mokyklų studentai, dalis kurių groja ir kitose naujosios kartos Lietuvos grupėse: saksofonistas ir gitaristas Donatas Petreikis – „Saulės Broliuose“, būgnininkas Jonas Butvydas – „Despotin Fam & The Big Bang Band“, „Messiah Goes Mad Orchestra“ ir ne tik.

„Kaf Kaf“ taip pat kuria Lietuvos muzikos ir teatro akademijos džiazo katedroje besimokantys pianistė ir vokalistė Donata Januševičiūtė, trimitininkas Kristijonas Doveika bei Vilniaus kolegijos džiazo studentas bosistas Dovydas Mindaugas Buidovas.

Kvintetas jau turi kvietimą į birželį Taline vyksiantį festivalį „JazzON“.

Bilieto kainą nustatys žiūrovai, visi surinkti pinigai keliaus tiesiai muzikantams

„Jaunos grupės yra ateitis, dėl to norime jas palaikyti. Dėkojame Vilniaus mokytojų namams, kurie sutiko padėti koncertų ciklą organizuoti. Ateityje jis turėtų augti. Tuomet per vakarą pristatysime ne po vieną, o po kelias grupes ar atlikėjus. Taip pat ieškosime mokytojų, kurie galėtų padėti jauniems muzikantams parengti vakaro programą“, – apie būsimus koncertus informuoja koncerto organizatorė, AGATA projektų vadovė Justina Baliūnaitė.

Ji taip pat pažada, kad tiek kovo 8-osios, tiek būsimi koncertai bus rengiami principu „Mokėk, kiek manai, jog grupė yra verta“. Į koncertus nebus parduodami bilietai, bet prie įėjimo publiką pasitiks paramos dėžutė, į kurią kiekvienas atėjęs galės įmesti tiek pinigų, kiek gali ir nori. Visa surinkta parama atiteks grupei.

António Vitorino (EK nuotrauka)

Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos šalyse netylant diskusijoms ar autoriams ir atlikėjams turi būti atlyginta už jų kūrinių kopijavimą į tuščias laikmenas, Europos Komisijos įgaliojimu buvo atlikta lig šiol didžiausia nepriklausoma šio klausimo mediacija (tarpininkavimas). Joje dalyvavo įtakingiausi tiek laikmenų ir įrangos gamintojų („Apple“, „Samsung“, HP ir kt), tiek turinio kūrėjų („Warner Bros“, „Universal Music Publishing Group“ ir kt.) atstovai. Mediacijos rekomendacijose skelbiama, kad, nepaisant sparčios technologijų pažangos, dabartinis kompensacinio atlyginimo modelis yra reikalingas ir tokiu išliks artimiausioje ateityje.

Nepriklausomu mediatoriumi paskirtas Portugalijos politikas, buvęs šios šalies gynybos ministras António Vitorino pastebi, kad vis daugiau turinio keliantis iš fizinių laikmenų į „debesų kompiuterijos“ serverius, tuščių laikmenų klausimas bus ne be toks svarbus, tačiau kompensacinis atlyginimas už kūrinių kopijavimą visada turi būti užtikrintas.

„Kompensacinio atlyginimo už tuščias laikmenas sistemų reikšmė laikui bėgant greičiausiai mažės, bet jos nebus tiesiog panaikintos artimiausioje ateityje, kaip dalis suinteresuotųjų norėtų“, – pabrėžiama sausio pabaigoje pasirodžiusiame tyrimo dokumente.

Dalį rekomendacijų Lietuva jau yra įgyvendinusi

Rekomendacijose taip pat patariama siekti, kad atlyginimo mokėjimas vyktų tose šalyse, kuriose laikmenos ir įranga, į kurią galima kopijuoti duomenis, bus naudojamos. A. Vitorino siūlo tai įgyvendinti pareigą mokėti atlyginimą paskiriant ne gamintojui ar importuotojui, kaip yra daugelyje Europos valstybių, o pardavėjui. Lietuvoje ši rekomendacija jau yra iš dalies įgyvendinta: kompensacinį atlyginimą moka pirmasis laikmenos ar įrangos pardavėjas.

Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas taip pat atitinka ir nemažai kitų tyrimo rekomendacijų, pavyzdžiui, susijusių su kompensacinio atlyginimo viešumu. Remiantis Lietuvos įstatymu, nusipirkęs laikmeną ar įrenginį pirkėjas pardavimo dokumente turi matyti, kokia dalis jo sumokėtų pinigų atiteks autoriams ir atlikėjams. Kol kas tokia sistema veikia tik nedaugelyje Europos šalių.

Tokio masto tyrimas – pirmas per 12 metų

„Džiugu, kad rengiant įstatymo pataisas Lietuvoje, buvo numatyti sprendimai probleminiams klausimams, į kuriuos Europos Komisija atkreipia dėmesį tik dabar. Tai rodo, kad intelektinės nuosavybės teisės srityje Lietuva neatsilieka nuo ES standartų“, – pastebi už kompensacinio atlyginimo surinkimą ir paskirstymą atsakingos Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorė Agnė Masalskytė.

Ji taip pat pabrėžia šio tyrimo svarbą siekiant dialogo tarp labai skirtingai situaciją matančių laikmenų pardavėjų ir turinio, kuris į tas laikmenas įrašomas, kūrėjų:

„Nuo 2001 m., kai Europos Komisija priėmė direktyvą, pagal kurią kiekviena šalis turi mokėti kompensacinį atlyginimą autoriams ir atlikėjams, šiuo klausimu buvo tik daug diskusijų skirtingose šalyse. Praėjusios derybos visos sąjungos mastu žlugo, nes IT pramonės atstovai paskutinę minutę iš jų pasitraukė. A. Vitorino rekomendacija yra pirmasis sėkmingas tokio masto bandymas rasti abiems suinteresuotoms pusėms palankių sprendimų“, – teigia A. Masalskytė.

Nuo naujo įrenginio pasirodymo, iki jo įtraukimo prie kompensuojamųjų – šeši mėnesiai

A. Vitorino rekomendacijose taip pat pabrėžia, jog kiekviena šalis turėtų reaguoti į pokyčius rinkoje ir, atsiradus naujo tipo įrenginiui, kuo greičiau jį įtraukti į sąrašą tų, už kurių naudojimą autoriams ir atlikėjams mokamas kompensacinis atlyginimas. Rekomenduojamas maksimalus terminas, kiek laiko gali praeiti nuo įrenginio pasirodymo iki jo įtraukimo į kompensacinio atlyginimo mokėjimo sąrašą yra šeši mėnesiai.

Būtent dėl sąrašo laikmenų ir įrenginių, už kuriuos mokamas atlyginimas, atnaujinimo, Lietuvoje kilo didžiausias pasipriešinimas. Paskutinį kartą šis sąrašas buvo atnaujintas praėjusių metų kovo mėnesį priėmus Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas. Tada kompensacinis atlyginimas buvo numatytas už parduotas atminties korteles, USB atmintines, asmeninius kompiuterius, mobiliuosius telefonus ir kitus įrenginius, į kuriuos kopijuojamas turinys.

Iki tol atlygis autoriams buvo renkamas tik už jau praktiškai nebenaudojamas tuščias laikmenas, tokias kaip vaizdajuostės, garsajuostės, kompaktiniai diskai. Atnaujinti šį sąrašą Lietuvoje prireikė ketverių metų derybų.

Džiaugiamės galėdami Jums pranešti, kad pradėjo veikti AGATA televizijos ataskaitų internetinė sistema https://tv.agata.lt. Naudodami ją prodiuseriai ir atsakingi už ataskaitų pildymą televizijų darbuotojai galės pateikti informaciją apie atlikimų įrašų ir komerciniais tiksliais išleistų fonogramų panaudojimą transliavimui.

Naujoji televizijos ataskaitų internetinė sistema pakeis iki šiol veikusią ataskaitų teikimo tvarką ir leis paprasčiau bei efektyviau pateikti ataskaitas.

Pagrindinės sistemos funkcijos yra tokios:

• Kiekvienas prodiuseris ir atsakingas televizijos darbuotojas gaus prisijungimą prie sistemos el. paštu. Prodiuseris turės galimybę pats iš sąrašo išsirinkti programas, kurias jis prodiusuoja arba atsakingas televizijos darbuotojas galės priskirti kiekvienam prodiuseriui programas, už kurias jis bus atsakingas.
• Atsakingi televizijos darbuotojai turės galimybę sukurti AGATA televizijos ataskaitų internetinės sistemos vartotojus naujiems prodiuseriams, su kuriais televizija pasirašys sutartis, ir priskirti jiems programas.
• Prisijungęs prie sistemos atsakingas televizijos darbuotojas galės matyti, kokias ataskaitas prodiuseriai jau pateikė, kokių ataskaitų dar trūksta ir kitaip kontroliuoti procesą.
• Visas ataskaitas (kiekvienos programos transliacijos arba visų transliacijų) bus galima eksportuoti iš sistemos „Excel“ formatu.
• Nuo šiol pateiktos ataskaitos bus archyvuojamos, tad prireikus, net po kelių metų, bus galima surasti ataskaitą, kuri buvo pateikta tam tikrai laidai.

Primename, kad informacijos apie panaudotas fonogramas pateikimo tvarka, terminai ir atsakomybė yra numatyta sutartyse dėl komerciniais tikslais išleistų fonogramų ar jų kopijų panaudojimo transliavimui.

Nuoširdžiai tikimės, kad naujoji sistema leis dar efektyviau bendradarbiauti. Kilus klausimams dėl naudojimosi sistema, maloniai kviečiame kreiptis į Astą Dapkutę, AGATA Narystės ir paskirstymo skyriaus specialistę, telefonu 8 683 95369 arba el. paštu tvataskaitos@agata.lt.