Tai yra modernaus orkestro projektas, apimantis skirtingus muzikinius stilius (džiazą, pop, folkmuziką), skirtas kultūriniams mainams ir jaunimui skatinti. Projektu siekiama suburti geriausius ir gabiausius jaunus muzikantus iš šalių partnerių: Prancūzijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Lietuvių atlikėjai kartu su išrinktaisiais kitų trijų šalių jaunuoliais susitiks istoriniame prancūzų Nanto mieste, kur tris liepos mėnesio savaites vyks kūrybinės dirbtuvės. Tačiau kūrybinis darbas sulig stovykla nesibaigs: tarptautinis 32 muzikantų kolektyvas Rygoje įrašys albumą ir beveik iki vasaros pabaigos koncertuos keturiose projekte dalyvaujančiose šalyse. Koncertinį orkestro turą numatoma surengti ir kitąmet.

Projektas organizuojamas Europos Sąjungos lėšomis, todėl atlikėjams bus apmokėta už keliones, maitinimą ir būstą. Taip pat kiekvienam dalyviui bus skirta 500 eurų stipendija. 

Reikalavimai kandidatams 

Pageidaujantieji dalyvauti projekto „Keliaujantis jaunimo orkestras“ veikloje 18–30 metų muzikantai turi groti nors vienu iš nurodytų instrumentų, mokėti skaityti natas, laisvai improvizuoti bei kalbėti angliškai. Galiausiai pusę vasaros, nuo liepos 9 d. iki rugpjūčio 25 d., teks nieko rimto neplanuoti ir nusiteikti praleisti šį laiką kūrybiškai, su bendraamžiais kolegomis iš skirtingų šalių.

Kandidatų atranka

Muzikantų atranka į „Keliaujančio jaunimo orkestrą“ vyks keliais etapais. Pirminę dalyvių atranką vykdys atsakingos organizacijos kiekvienoje šalyje:

- Prancūzijoje: Nantes Europe Express asociacija;

- Lietuvoje: Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA;

- Latvijoje: Rygos miesto savivaldybės Mokslo, sporto ir kultūros departamentas;

- Estijoje: Estijos teatro ir muzikos akademija.

Pirmajame atrankos ture gali dalyvauti muzikantai, kurie atitinka aukščiau išvardintus reikalavimus. Iki gegužės 23 d. visi norintys dalyvauti, kviečiami užpildyti dalyvio anketą ir ją atsiųsti adresu atranka@agata.lt. Kartu su dalyvio anketa būtina atsiųsti ir savo atlikimo garso ar vaizdo įrašą arba nuorodą į jį.

Komisija, sudaryta iš muzikos profesionalų, atrinks kandidatus, kurie pateks į antrą atrankos etapą. Šiame atrankos ture kiekvienas dalyvis turės paruošti ir atlikti savo sukurtą improvizaciją bei vieną iš trijų numatytų kūrinių (kiekvienas kandidatas numatytą kūrinį gali atlikti savaip). Dalyvių pasirodymai bus nufilmuoti, o video įrašai – patalpinti projekto internetinėje svetainėje www.lanouvelletroupe.eu.

Trečiasis ir paskutinis atrankos turas vyks birželio pradžioje Taline, kur komisija, sudaryta iš tarptautinių muzikos profesionalų, atrinks galutinį „Keliaujančio jaunimo orkestro“ sąstatą. Komisijos sprendimas bus galutinis.

Projekto tęstinumas

Vienas iš pagrindinių „Keliaujančio jaunimo orkestro“ tikslų yra pastatyti kultūrinius tiltus tarp šalių partnerių, nes muzika suartina miestus ir bendruomenes. Pasiekti 2012 m. vasaros rezultatai leis planuoti orkestro ateitį ir 2013 m., kuomet planuojamas tarptautinis koncertinis turas. 

„Keliaujančio jaunimo orkestro“ afiša

Daugiau žinių apie „Keliaujantį jaunimo orkestrą“ suteiks projekto vadovė Justina Baliūnaitė el. paštu atranka@agata.lt arba telefonu 8 607 90136.

Vilniuje trumpam viešėjęs muzikantas ir organizacijos „Nantes Europe Express“ įkūrėjas sako, kad šiuo tarptautiniu projektu kuria Europą per kultūrą.

Pirmiausia, kodėl Baltijos šalys?

Bandžiau susitarti su organizacijomis Bulgarijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, ir mums beveik pavyko. Tačiau estai, latviai ir lietuviai projektą sutiko entuziastingiau, tad su jais ir pradėjome dirbti. Pas dėl to esu labai laimingas, nes jos nors yra trys mažytės šalyse, bet įdomios, labai skirtingos ir turinčios savitą identitetą.

Net jūs, prancūzas, tai pastebite?

Nedaug žmonių Prancūzijoje atskiria Lietuvą, Latviją ir Estiją. Orkestro reikšmė tuomet dar labiau išauga, mat nantiečiams galėsime parodyti jūsų skirtumus.

Mano akimis, Estija yra labiau linkusi prie Skandinavijos, Lietuva artėja su Europa, o Latvija – tarytum labiau su Rusija.

Lietuvoje lankotės trečią kartą?

Prieš trejetą metų viešėjau čia tris dienas su kultūrine asociacija. Pernai atvažiavau dar kartą su dviem aštuonmečiais vaikais iš Nanto, su kuriais važinėjome po Vilnių ir Lietuvą. Jie įsijautė į mažųjų žurnalistų vaidmenį ir ėmė interviu iš Lietuvos vaikų.

Prancūziškai?

Ne, angliškai ir su vertėjos pagalba. Per vaikų žaidimus patyrėme, kokie yra kultūriniai šalių skirtumai.

Grįžkime prie orkestro: 32 atlikėjai iš keturių šalių, įskaitant Prancūziją. Atrodo ambicinga – ar susitvarkysite?

Trupę sudarys 28 muzikantai ir 4 kompozitoriai. Dėl orkestro nusamdžiau projekto vykdytoją, kuris, beje, yra kilęs iš Bolivijos, o pats būsiu meninės programos vadovas. Žinau, labai sunku, nes turime ganėtinai nebedaug laiko, tačiau jau suplanavome biudžetą ir radome draugų. Sakyčiau, dabar jis tapo europiniu šeiminiu projektu.

Kas jau prisijungė prie šios jūsų šeimos?

Per porą metų trukusias keliones minėtose Rytų Europos šalyse: Bulgarijoje, Rumunijoje, Vengrijoje ir Baltijos šalyse turėjau susukti keletą filmų ir rasti ryšių tarp mano miesto Nanto ir vietinių atlikėjų. Pakeliavau, ir kilo mintis sukurti bendrą trupę. Jam įsteigti reikėjo partnerių, ir aš juos radau trijose Baltijos šalyse – Lietuvos gretutinių teisų asociaciją AGATA, Rygos miesto savivaldybę ir Estijos teatro ir muzikos akademiją.

Partneriai įvairūs, o orkestro veiklą organizuojate pirmą kartą. Ar nesunku rasti bendrą kalbą?

Nelengva išties! Nekalbame ta pačia kalba, esame toli vienas nuo kito, bet kartu tai smagu: projektas yra europinis, todėl galime susitikti su skirtingais žmonėmis ir kartu statyti bendrą Europą, mūsų Europą per kultūrą, per jaunimo mainus ir judėjimą. Tai įkvepia.

Man tai tikras nuotykis: juk pirmiausia pradėsime meistriškumo stovykloje Nante, o paskui 32 muzikantai su operatoriais autobusu važiuos per Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Maistą, kelionę ir nakvynę jauniesiems atlikėjams apmokės Europos Sąjunga?

Taip. Kažkiek prisidės partneriai. Tačiau daug jie nesukrapštys, nes žinome, kad Baltijos šalyse nėra taip paprasta užsitikrinti finansavimą. Projektą dar rems Nanto miestas.

Kiek žinau, orkestras turės tęsinį?

Įrašysime albumą, koncertuosime kitais metais. Beje, mūsų koncertai nevyks įprastose erdvėse – ant scenos ir koncertų salėse. Turime įrangą su belaidžiais mikrofonais kiekvienam orkestro nariui, todėl pasirodymus rengsime prie paminklų, aikštėse, gatvėse.

Mūsų repertuaras bus populiarus – kartu su 4 kompozitoriais sukursime keturis kūrinius tema „Le premier rendez-vous d’amour“ (pirmasis pasimatymas – pranc.).

Pats kada pradėjote muzikuoti, mesjė Albertai?

Studijavau džiazą, esu išleidęs porą albumų. Paskui patraukiau į Braziliją ir Afriką, kur mokiausi vietinės etninės muzikos. Dabar esu užsibrėžęs per muziką prisidėti prie tolesnio Europos kūrimo.

Primenu, kad jau susistygavęs keliaujantis jaunimo orkestras su 8 lietuvių muzikantais į Lietuvą atvyks rugpjūčio 3-ąją ir surengs nemokamą koncertą.

Albert Magister

Oficialus orkestro puslapis

Asmeninė orkestro vadovo svetainė

Net per laidotuves skambanti gedulinga muzika patenka į autorių ir atlikėjų teisių gynimo lauką, mat atliekama viešai, todėl kainuoja, atkreipia dėmesį Nyderlandų gretutinių teisių asociacijos SENA licencijavimo direktorius Anne Sevinga.

Visuomenė įpratusi laikyti muziką tarytum niekieno ir nemokama, tad kompensavimo mechanizmai kaip tuščios laikmenos mokestis sutinkami nepalankiai ir net priešiškai. „Kodėl jums knieti muzikinį kūrinį pavogti?“ – klausia 20 metų kūrėjų teisių srityje dirbantis profesionalas.

Savo grotuve tikriausiai turiu tik vieną legaliai įsigytą albumą – lietuvių folkroko grupės „Atalyja“. Tiesa, pirkdamas savo „iPod‘ą“ sumokėjau tam tikrą mokestį kūrėjams. Kaip pakomentuotume tokią situaciją?

Latvijos Konstitucinis Teismas gegužės pradžioje priėmė neskundžiamą nutartį, kad šalies vyriausybės nustatytas tuščios laikmenos sąrašas yra neadekvatus Konstitucijos 113 straipsniui, saugančiam autorių ir patentų teises. Nuo 2005 metų kaimyninėje šalyje galiojantis tuščių laikmenų sąrašas iš principo apima tik CD ir DVD plokšteles.

Šis Latvijos ministrų kabineto nutarimas, įvardijantis tuščias laikmenas, bus pripažintas negaliojančiu, jei iki šių metų lapkričio 1 d. nebus pakeistas įtraukiant naujos kartos įrašymo ir kaupimo įrenginių.

„Mes džiaugiamės Konstitucinio Teismo sprendimu. Vis dėlto kartu liūdna, kad muzikantai, aktoriai, režisieriai ir kiti meno industrijos atstovai savo teisių turi siekti per teismą, – latvių portalui „Delfi.lv“ sakė Latvijos atlikėjų ir fonogramų gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas Karlis Auzanas. – Technologijų plėtra ir valdžios žmonių dvejonės tvarkyti teisėkūrą faktiškai pridarė vien nuostolių. Manau, turėtume tęsti konstruktyvų dialogą su atitinkamais pareigūnais, kad būtų išvengta tokių ieškinių ateityje.“

Lietuvos kultūros ministerijos Autorių teisės skyriaus vedėjos Nijolės Janinos Matulevičienės žodžiais, latviai parodė, kaip teisių turėtojai gali patys imtis iniciatyvos už savo teises. „Matome, kad kitų valstybių atlikėjai ir autoriai nesitaiksto su nepalankiomis aplinkybėmis, kai jiems dabartinėje skaitmeninėje aplinkoje nėra teisėtai atlyginama“, – sakė ji.

N. Matulevičienė priminė, kad Lietuvoje nuo šių metų kovo 1-osios nesusipratimas dėl atsilikusių laikmenų ir įrašymo įrenginių buvo išspręstas, kai Seimas dar pernai pataisė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą.

Lietuvoje pačiame įstatyme yra numatyti kompensacinio atlyginimo tarifai už tuščias garso ir audiovizualines laikmenas bei įrenginius, kuriuos vartotojai gali naudoti filmams ar muzikai kopijuoti. Visų tipų diskai, garsajuostės ir vaizdajuostės yra apmokestintos 6 proc. tarifu, o nuo vieno naujo asmeninio kompiuterio kūrėjams atskaičiuojamas atlyginimas yra 20 litų. Kompensacija autoriams ir atlikėjams už populiariausią 2–4 GB atminties USB raktą sudaro 2 litus – tarifo dydis priklauso nuo laikmenų talpos ir neviršija 10 litų.

Apskirtai šis autoriams ir atlikėjams už darbą atskaičiuojamas atlyginimas sudaro nedidelę įrenginių mažmeninės kainos dalį ir neturi jai įtakos, nes šios plačiai naudojamos technologijos nuolat pinga. Pavyzdžiui, interneto parduotuvėje „Pigu.lt“ paklausiausios 4 GB atmintinės su USB jungtimi kainuoja nuo 18,18 lito iki 27 litų.

Latvijos Konstitucinio Teismo sprendimas (anglų k.)

Primename, kad 2012 m. balandžio 12 d. įvyko AGATA delegatų Konferencija. Konferencijoje buvo kalbėta ir apie AGATA Tarybos siūlomus AGATA įstatų pakeitimus. Siekiant, kad su galimais įstatų pakeitimais susipažintu kuo daugiau asociacijos narių, nuspręsta atidėti šių pakeitimų svarstymą iki kitos Konferencijos.

Kviečiame visus AGATA narius susipažinti su parengtu AGATA įstatų pakeitimų projektu ir teikti savo pasiūlymus elektroniniu paštu teisininkas@agata.lt .

Susipažinti su AGATA Tarybos siūlomais AGATA įstatų pakeitimais galite čia:

Įstatų pakeitimų ir papildymų projekto lyginamasis variantas

Siūloma įstatų nauja redakcija

Žmogaus genialumas yra visų meno kūrinių ir išradimų šaltinis.

  Kūryba yra žmogaus gyvenimo esmė.

 Visus Lietuvos kūrėjus, autorius ir atlikėjus, fonogramų gamintojus ir išradėjus sveikiname su Pasauline intelektinės nuosavybės diena!

 Galvokite, įsivaizduokite, kurkite.

  Autorių ir gretutinės teisės saugo ir lydi muziką, dailę, filmus bei literatūrą.

Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena minima kasmet balandžio 26 d. Pirmą kartą ši diena buvo paminėta 2000 m., kai Tarptautinės intelektinės nuosavybės organizacijos valstybės narės paminėjo šią šventę, siekdamos didinti visuomenės sąmoningumą intelektinės nuosavybės atžvilgiu ir atkreipti dėmesį į kūrėjų indėlį.

Iš programos gauta parama režisieriui Mindaugui Survilai leis jau šią savaitę išvykti į Kanados tarptautinį dokumentinių kino filmų festivalį „Hot Docs“, kur jis pristatys savo juostą „Stebuklų laukas“. Ketverius metus režisieriaus kurta kino poema jautriai pasakoja apie Kariotiškių sąvartyno gyventojus.

„Kino rėmimo programos lėšos leidžia neužsidaryti Lietuvoje, o suteikia tiesioginę galimybę pabendrauti su tarptautine publika“, – atkreipė dėmesį „Stebuklų lauko“ prodiuserė, studijos „Monoklis“ vadovė Jurga Gluskinienė.

Kino filmų sklaida festivaliuose ir konkursinėse programose yra svarbi visos industrijos grandis, pridūrė Irma Pužauskaitė, Kultūros ministerijos Profesionalaus meno skyriaus Vyriausioji specialistė. Anot jos, režisieriai dėl paramos gali kreiptis likus 15 darbo dienų iki konkretaus renginio pradžios.

Nacionalinei kino rėmimo programai yra skiriami 25 proc. vadinamojo tuščios laikmenos atlyginimo. Tuščios laikmenos atlyginimas – tai kompensacija muzikantams, aktoriams, atlikėjams, autoriams, taip pat muzikos ir vaizdo įrašų gamintojams už tai, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas savo poreikiams gali pasidaryti legaliai įsigyto muzikos įrašo, filmo ar kito kūrinio kopiją.

Ateityje iš tuščios laikmenos apmokestinimo gautos lėšos bus skiriamos kūrybinės veiklos ir autorių bei gretutinių teisių apsaugos programoms. Tokią tvarką numato naujai priimtos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos.

Iki šiol Lietuvoje tuščios laikmenos atlyginamas buvo mokamas tik už kūrinių kopijavimą į technolgiškai pasenusias laikmenas – vaizdo ir garso kasetes ar kompaktines plokštelės (CD, DVD). Dėl smunkančio diskų ir kasečių naudojimo 2011 m. AGATA surinktas tuščios laikmenos atlyginimas visiems Lietuvos ir užsienio autoriams, atlikėjams, muzikos įrašų ir filmų gamintojams nesiekė nė 200 tūkst. Lt.

Sumenkus lėšų surinkimui, AGATA konferencija nutarė neskaičiuoti administravimo sąnaudų nuo asociacijos atstovaujamiems teisių turėtojams tenkančio atlyginimo.

2012 m. kovo 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos, pagal kurias kompensacinis atlyginimas turi būti mokamas ir už naujas skaitmenines laikmenas bei įrenginius su turinio įrašymo funkcija: USB atmintines, atminties korteles, nešiojamus diskus, MP3 grotuvus, asmeninius kompiuterius ir kitas dažniausiai kopijavimui naudojamas laikmenas ar įrenginius. AGATA viliasi, kad patobulinta įstatyminė bazė leis teisingai atlyginti visiems teisių turėtojams.

Konferencijoje buvo pristatyti pagrindiniai AGATA veiklos rezultatai. Delegatai informuoti, kad  2011 m. atlyginimo atlikėjams ir fonogramų gamintojams surinkimas išaugo 15 procentų, tuo tarpu administravimo veiklos sąnaudos sumažėjo 8 procentais.

Išklausę AGATA Tarybos ir administracijos pateiktą informaciją, delegatai patvirtino 2011 m. Tarybos veiklos ir asociacijos finansines ataskaitas bei audito ataskaitas, taip pat lėšų, skirtų kultūrinei – socialinei programai bei švietimo programai panaudojimo ataskaitas.

Susipažinti su 2011 m. AGATA veiklos ataskaita galite čia:

 2011 m. AGATA veiklos ataskaita

Konferencijoje daug dėmesio skirta asociacijos šviečiamajai ir kultūrinei veiklai, naujai įsteigtam  AGATA informaciniam centrui, taip pat patvirtinta  tolimesnės AGATA veiklos strategija.

Susipažinti su strategija galite čia:

AGATA veiklos strategija

Konferencija taip pat nutarta neatskaityti administravimo sąnaudų nuo 2011 m. surinkto atlyginimo už atgaminimą asmeniniais tikslais. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. dar nebuvo priimtos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos ir dėl šios priežasties buvo surinktas nedidelis atlyginimas. Pagal administracijos bei Tarybos pateiktą pasiūlymą, Konferencija taip pat nutarė 2013 metais sumažinti administravimo išlaidų atskaitymų dydį iki 26 procentų visose likusiose srityse.

Konferencijoje asociacijos auditoriumi 2012 metams išrinktas UAB “Auditorių biuras”, taip pat koreguotos AGATA paskirstymo taisykles, nagrinėti kiti klausimai.

Konferencijoje kalbėta ir apie galimus AGATA įstatų pakeitimus. Visgi, siekiant, kad su galimais pakeitimais susipažintu kuo daugiau asociacijos narių, nuspręsta atidėti pakeitimų svarstymą bei priėmimą iki kitos Konferencijos.

Kviečiame visus AGATA narius susipažinti su parengtu AGATA įstatų pakeitimų projektu ir teikti savo pasiūlymus elektroniniu paštu teisininkas@agata.lt .

Susipažinti su AGATA Tarybos siūlomais AGATA įstatų pakeitimais galite čia:

Įstatų pakeitimų ir papildymų projekto lyginamasis variantas

Siūloma įstatų nauja redakcija

Kokius kompensuotinus nuostolius, skaičiuojamus nuo 2007 m. patyrė ar tebepatiria šalies atlikėjai bei fonogramų gamintojai dėl muzikos ir kitų kūrinių kopijavimo, paaiškės kitoje byloje.

Kaip ir daugelyje kitų ES šalių, Olandijoje vartotojams suteikta teisė kopijuoti kūrinius asmeniniam naudojimui, tačiau pareiga už tai mokėti atlyginimą buvo „užšaldyta“ kelerius metus.

Lietuvoje diskusijos dėl kompensacinio atlyginimo dydžio ir sąrašo įrenginių, kuriuos parduodant jis turi būti mokamas, truko taip pat ne vienerius metus. Tačiau praėjusių metų pabaigoje galiausiai buvo priimtos atitinkamos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos.

Jomis verslininkams nustatyta pareiga sumokėti atlyginimą atlikėjams parduodant USB atmintines, atminties korteles, nešiojamus diskus, taip pat MP3 grotuvus ir kitus įrenginius, su turinio įrašymo funkcija.

Įgyvendinant Europos Komisijos rekomendacijas šią savaitę prasidėjo oficialios konsultacijos dėl atlyginimo už kūrinių atgaminimą asmeniniams tikslams harmonizavimo ES mastu. Tikimasi, kad jos bus baigtos šių metų rudenį, o priėmus atitinkamus ES teisės aktus, tokių problemų, kaip Olandijoje ar Lietuvoje nekils.

2012 m. balandžio 12 d. 12 val. šaukiama LIETUVOS GRETUTINIŲ TEISIŲ ASOCIACIJOS (AGATA) delegatų Konferencija, kuri vyks AGATA patalpose – S. Žukausko g. 39, Vilnius.

AGATA Taryba teikia Konferencijai šį darbotvarkės projektą: 1. 2012 m. Konferencijos darbotvarkės tvirtinimas; 2. 2011 m. Tarybos veiklos ir asociacijos finansinės ataskaitos bei audito ataskaitos tvirtinimas; 3. Įstatų pakeitimai; 4. 2013 m. administravimo išlaidų  procento dydžio nustatymas; 5. Tarybos ataskaita apie 2011 m. kultūrinės-socialinės programos įgyvendinimą ir 2012 m. tolesni planai; 6. Tarybos ataskaita apie 2011 m. švietimo  programos įgyvendinimą ir 2012 m. tolesni planai; 7. Dėl 2012 m. auditoriaus rinkimų; 8. 2011 m. atlyginimo už atgaminimą asmeniniais tikslais paskirstymas; 9. Dėl kompensavimo Tarybos nariams už darbą Taryboje ir dėl AGATA narių dalyvavimo AGATA veikloje; 10. Paskirstymo taisyklių koregavimas; 11. Kiti klausimai.

AGATA delegatų Konferencijoje dalyvauja paskutiniuose atlikėjų ir fonogramų gamintojų susirinkimuose išrinkti delegatai.

Kviečiame visus delegatus dalyvauti AGATA delegatų Konferencijoje. Dėl papildomos informacijos kviečiame teirautis telefonu (8 5) 260 8413 arba elektroniniu paštu agata@agata.lt .

Susipažinti su 2011 m. AGATA veiklos ataskaita galite čia:

 2011 m. AGATA veiklos ataskaita

 Susipažinti su AGATA Tarybos siūlomais AGATA įstatų pakeitimais galite čia:

Įstatų pakeitimų ir papildymų projekto lyginamasis variantas

Siūloma įstatų nauja redakcija

Kviečiame AGATA narius teikti pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomų įstatų pakeitimų iki balandžio 10 d. elektroniniu paštu teisininkas@agata.lt .

Nesusirinkus reikiamam delegatų skaičiui, pakartotinė Konferencija vyks 2012 m. balandžio 19 d. 12 val.