1. Kokie pagrindiniai Asociacijos įsteigimo tikslai?
Administruoti atlikėjų ir fonogramų gamintojų teises remiantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, kitais LR įstatymais ir tarptautinėmis sutartimis; užtikrinti platesnį ir naudingesnį Lietuvos ir užsienio gretutinių teisių objektų panaudojimą.
2. Kas yra Asociacijos steigėjai ir ką reiškia trumpinys „AGATA“?
AGATA arba Asociaciją gretutinių autorinėms teisių agentūrą 1999 m. įsteigė keturi steigėjai: Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos muzikos industrijos asociacija, Atlikėjų teisių apsaugos asociacija ir Fonografijos gamintojų asociacija. Trumpas pavadinimas AGATA išliko, o ilgasis pasikeitė – vietoje Asociacijos gretutinių autorinėms teisių agentūros šiuo metu naudojamas Lietuvos gretutinių teisių asociacija. Pilnas pavadinimas – Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA).
3. Kaip pasikeitė Asociacijos veiklos sąlygos nuo įsteigimo pradžios, kokios ateities perspektyvos?
Nuo įsteigimo 1999 metais padarytas milžiniškas darbas, turint omenyje tai, kad AGATA kūrėsi be jokio pradinio materialinio pagrindo. Be registracijos dokumentų AGATA nieko daugiau neturėjo: nei pinigų, nei patalpų, nei narių, nei sutarčių su naudotojais. Tuo metu vienintelis turtas buvo du žmonės, ilgą laiką dirbę savo butuose negaudami už tai jokio atlyginimo.
Dabar AGATA atstovauja visiems Lietuvos fonogramų gamintojams ir daugumai atlikėjų, o taip pat užsienio atlikėjams ir fonogramų gamintojams.
Ateityje mes tikimės, kad Lietuvoje ir toliau į gerą pusę keisis ekonominė situacija, sykiu keisis ir visuomenės mentalitetas, žmonės supras, kad intelektinė nuosavybė yra tokia pat svarbi ir pagarbos verta kaip ir materiali nuosavybė. Juk dauguma žmonių nevagia automobilių stovinčių gatvėje, tačiau muzika, kurią kūrė, įrašinėjo ir atlieka daug iš to duoną uždirbančių žmonių, šiais laikais yra pasiekiama visur ir visada, nemokant jokio atlygio jos atlikėjams ir fonogramų gamintojams. Tikimės, kad visuomenė tinkamai vertins gretutinių teisių subjektų teises, sąžiningai mokės atlyginimą teisių turėtojams, o AGATA-os darbas taps lengvesnis, todėl, kad nereikės ilgai įrodinėti naudotojams, kad naudojant svetimą daiktą reikia už tai susimokėti.
4. Koks yra AGATA ir LATGA-A santykis? Kaip dažnai ir kokiose situacijose susiduria Jūsų keliai?
Bendradarbiaujame su LATGA-A nuo pat AGATA įsikūrimo. Esame vienintelės kolektyvinio teisių administravimo organizacijos Lietuvoje, todėl mūsų veiklos metodai, aktualijos ir problemos yra panašios. Tačiau AGATA ir LATGA-A administruoja skirtingų teisių turėtojų teises: AGATA atstovauja atlikėjams ir fonogramų gamintojams, o LATGA-A – autoriams.
5. Atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisės ginamos įstatymų nustatytu pagrindu. Ar, jūsų nuomone, esama įstatyminė bazė yra moderni ir atitinka realijas?
Įstatyminė bazė yra pakankamai moderni ir atitinkanti visus tarptautinius ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Gretutinių teisių sritis yra labai nepastovi dėl nuolat tobulėjančių technologijų. Muzikos panaudojimo būdai tobulėja greičiau negu įstatymai, todėl LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas yra ir turi būti keičiamas atsižvelgiant į naujas realijas. Įstojus į Europos Sąjungą, pradedame dalyvauti naujų Europos teisės aktų kūrybos procese. Mūsų darbo srityje tai nemaža parama, nes Lietuvoje gretutines teises išmanančių specialistų būrys labai siauras, todėl pasikliauti vien Seimo narių supratingumu ir užuojauta atlikėjams bei fonogramų gamintojams neužtenka. Senosios Europos Sąjungos šalys turi ilgametę gretutinių teisių kolektyvinio administravimo patirtį, todėl naujieji teisėkūros procesai vykstantys Europos mastu suteikia daugiau vilčių, kad atlikėjai ir fonogramų gamintojai neliks užmarštyje arba autorių šešėlyje.
6. Kaip atlikėjas ar fonogramų gamintojas gali tapti AGATA nariu? Kas aptariama narystės sutartyje?
AGATA-os nariu tampama pasirašius narystės sutartį. Narystės sutartyje visų pirma išsamiai aptariamos turtinės teisės, kurias narys perduoda AGATA-ai kolektyviai administruoti. Sutartyje nurodomi konkretūs teisių perdavimo atvejai. Sutartyje taip pat aptariami tiek nario, tiek AGATA-os įsipareigojimai, t.y. – atlyginimo išmokėjimo sąlygos, informacijos teikimo būdai, tvarka bei jos konfidencialumas, šalių atsakomybė, narių teisių gynimas, jų atstovavimas teismuose bei kitose institucijose ir kiti įsipareigojimai. Sutarčių tarp AGATA-os ir narių galiojimas nėra terminuotas, tačiau tiek nariui, tiek AGATA-ai yra palikta teisė sutartį nutraukti. Svarbu pabrėžti, kad pasirašyti narystės ir tapti Asociacijos nariu (be jokio stojamojo ar nario mokesčio) turi teisę kiekvienas atlikėjas ar fonogramos gamintojas, turintis įrašų ir teisę už jų naudojimą gauti atlyginimą. Šiuo metu AGATA nariais yra visi aktyviai veikiantys fonogramų gamintojai ir daugelis Lietuvos atlikėjų. Tik pradėjus AGATA veiklą, reikdavo dėti nemažai pastangų, siekiant sudominti atlikėjus tapti nariais, o šiuo metu patys atlikėjai ir fonogramų gamintojai siekia tapti AGATA nariais.
7. Ar AGATA gali imtis ginti teises asmenų, kurie nėra Asociacijos nariai?
AGATA gali be atskiro įgaliojimo ginti tik savo narių kolektyviai administruojamas gretutines teises. Tačiau AGATA nuolat susiduria su naujomis fonogramomis, jų atlikėjais ir fonogramų gamintojais, todėl iš anksto rūpinasi jų teisėmis. Pavyzdžiui radijo stotis pagroja kokią nors dar AGATA-oje neužsiregistravusio atlikėjo dainą ir tuomet jis patenka į AGATA-os duomenų bazę ir jam pagal įstatymą priklauso atlyginimas už tokį panaudojimą. Mes jį saugome, pranešame atlikėjui ar fonogramų gamintojui, jog saugome jiems priklausančius pinigus.
8. Ar narys gali išstoti iš Asociacijos? Ar Asociacijos narys gali būti pašalintas iš Asociacijos? Dėl kokių priežasčių?
Kiekvienas narys gali išstoti iš Asociacijos pateikdamas motyvuotą raštišką prašymą Tarybai. Teoriškai pašalinimas irgi yra galimas. Sutartyje tarp AGATA-os ir nario yra numatyta, kad jeigu narys pateikia AGATA-ai klaidingą informaciją, perduoda trečiajai šaliai teises bei įsipareigojimus, kurie yra nustatyti sutartimi, arba nevykdo sutartimi prisiimtų nario įsipareigojimų, AGATA turi teisę vienašališkai nutraukti sudarytą sutartį, pranešdama apie tai nariui raštu prieš 30 dienų.
9. Kokia situacija pasitaiko dažniau: trečiasis asmuo kreipiasi dėl gretutinių teisių objektų panaudojimo ar Asociacija savo iniciatyva kreipiasi į teisių naudotojus pageidaudama sudaryti sutartis?
Pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 70 straipsnio 3 dalį, kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojai privalo ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki kūrinių naudojimo kreiptis į kolektyvinio administravimo asociaciją su prašymu suteikti licenciją prašyme nurodytu būdu juos naudoti. Deja, praktiškai labai nedidelė dalis naudotojų vykdo šią įstatymo nuostatą. Dažniausiai sutartis su restoranais, kavinėmis ir kitais viešais fonogramų skelbėjais sudaroma jau panaudojus atlikimo įrašus ir fonogramas, tuomet, kai į naudotojus kreipiasi AGATA-os inspektoriai. Tačiau šiuo metu atsiranda vis daugiau sąmoningų kavinių, barų, restoranų, parduotuvių ir kitų savininkų, kurie patys kreipiasi į AGATA.
Transliuotojai dažniausiai kreipiasi prieš pradėdami naudoti, nes muzika yra jų pagrindinis darbo įrankis, juos prižiūri LR radijo ir televizijos komisija, kur jie taip pat turi gauti licencijas, todėl jie labiau rūpinasi intelektinės nuosavybės teisėmis.
10. Kaip teisių naudotojai įprastai reaguoja į AGATA-os pasiūlymą sudaryti sutartis ir mokėti atlyginimą?
Reakcija priklauso nuo įmonės dydžio ir teisinės formos. Didžiosios bendrovės, juo labiau bendros su užsienio kapitalu įmonės dėl sutarties dalyko – fonogramų panaudojimo viešai paskelbti – nesidera. Čia tariamasi dėl atlyginimo mokėjimo tvarkos, sutarties nutraukimo sąlygų ir panašiai.
Užsukę į smulkesnes įmones ar pas pagal verslo liudijimą dirbančius verslininkus AGATA-os inspektoriai pirmiausia išgirsta klausimą: „Ar dabar ir už orą mokėsime?“. Pasitaiko atvejų, kai mažesni ūkio subjektai neatsižvelgia į Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus intelektinės nuosavybės apsaugos srityje ir kartais išsako nuomonę, jog gretutinių teisių gynėjai – tai lengvo pasipelnymo ieškanti suinteresuotų žmonių grupė, kuri kažkokiu būdu sugebėjo įtikinti Seimo narius priimti LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, ir šiuo įstatymu remdamasi renka sau pinigus iš fonogramų naudotojų.
11. Kokie dažniausi atsisakymo sudaryti sutartis dėl fonogramų panaudojimo motyvai?
Atsisakymą sudaryti sutartis smulkesnieji verslininkai motyvuoja įvairiai. Dažniausiai pasitaikantys atsisakymo motyvai:
- dviem organizacijoms nemokėsime (kai kurie verslininkai neskiria autorių teises ginančios asociacijos LATGA-A ir atlikėjų teises ginančios AGATA);
- įstaigoje leidžiama legaliai nusipirkta kompaktinė plokštelė, už kurią sumokėta pardavėjo nustatyta kaina (nemokamai fonogramą galima leisti tik savo poreikiams tenkininti);
- įstaigoje groja radijas arba rodomos TV programos (Radijo ir televizijos stotys susimoka už fonogramų panaudojimą transliavimo tikslais. Tais atvejais, kai transliuojamų radijo ir televizijos programų perdavimas vyksta viešose vietose, pasikeičia naudotojas, todėl kavinės ar restoranai, kurie tokią transliaciją viešai skelbia, turi susimokėti už tai, kad naudoja muziką savo versle. Koks muzikos šaltinis – ar įrašas, ar radijo stotis, šiuo atveju nekeičia esminio fakto, kad muzika groja;
- tokios įstaigos kaip kavinės, viešbučiai, parduotuvės, kirpyklos, viešai skelbdamos fonogramas, komercinės naudos negauna. Komerciniais tikslais fonogramos naudojamos ir tada, kai jų panaudojimas susijęs su komercine veikla, nors tiesiogiai iš atlikimo įrašų panaudojimo pajamų ir negaunama. Tai sudėtinė paslaugų, už kurias gaunamos pajamos, dalis. O jei naudotojas mano, kad už muziką mokėti neverta – gali tiesiog jos nenaudoti;
- naudotojai sutartis dėl viešo fonogramų paskelbimo ruošiasi sudaryti tiesiogiai su atlikėjais (remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisės į atlyginimą už jų fonogramų panaudojimą transliuoti, retransliuoti ar viešai paskelbti gali būti įgyvendinamos tik kolektyvinio administravimo būdu. Be to, praktiškai tai padaryti būtų neįmanoma);
- naudotojai skundžiasi prastomis verslo sąlygomis Lietuvoje. Vis dėlto verslininkai turėtų suvokti, jog į įmonės išlaidas patenka ne tik elektros, vandens išlaidos ar mokestis už šiukšlių išvežimą – taip pat būtina įtraukti atlyginimą už intelektinės nuosavybės veiklos produktų naudojimą.
12. Kaip paskirstomas atlyginimas Lietuvos ir užsienio teisių turėtojams?
Surinktas atlyginimas paskirstomas pagal ataskaitas, kurias pateikia fonogramų naudotojai. Pareiga pateikti teisingą informaciją yra numatyta sutartyse su jais. Praktiškai susiklostė padėtis, jog viešo fonogramų skelbėjai (nedidelės kavinės ir pan.) nepateikia informacijos apie panaudotas fonogramas. Atsisakymą motyvuoja tuo, jog jiems tai ekonomiškai nenaudinga, nes reikalauja tikslaus periodiško ataskaitų pildymo. Todėl AGATA-ai tenka remtis kitais paskirstymo metodais – dažniausiai tai yra iš transliuotojų gaunama informacija. Šiai informacijai surinkti ir apdoroti kreipiamas ypač didelis dėmesys, mat tai yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinant teisingą atlyginimo paskirstymą.
Užsienio atlikėjams ir fonogramų gamintojams yra sumokama per analogiškas organizacijas užsienyje pagal pasirašytas sutartis arba tiesioginės narystės AGATA-oje pagrindu. Tokios tarptautinės sutartys yra sudarytos su daugeliu Romos konvencijos šalių kolektyvinio administravimo asociacijų (Suomija, Danija, Švedija, Šveicarija, Čekija, Slovakija, Lenkija, Estija, Vokietija, Prancūzija, Vengrija, Graikija, Kroatija, Rumunija, Rusija, Latvija, Ispanija, Olandija, Airija, Austrija, Malaizija, Ukraina, Islandija).
13. Kokių sunkumų kyla skirstant atlyginimą?
Pagrindinis sunkumas, su kuriuo susiduriame skirstant atlyginimą – naudotojų (transliuotojų) pateikiamos informacijos trūkumai. Pagrindinis skirstymo principas – fonogramos panaudojimų kiekis, mūsų atvejų – grojimo laikas. Teisių turėtojai gauna atlyginimus proporcingai gretutinių teisių objektų panaudojimo laikui. Visą informaciją apie panaudojimą AGATA gauna iš transliuotojų ataskaitų, kur turi būti aprašytas kiekvienas įrašas: kūrinio pavadinimas, autorius, atlikėjas (atlikėjai), fonogramų gamintojas, išleidimo metai, kūrinio trukmė, kiek kartų buvo transliuotas per ataskaitinį periodą.
