Atlyginimas už muzikos įrašų viešą naudojimą ir muzikos nauda
Norint naudoti muziką savo veikloje ar versle, užtenka įjungti CD grotuvą ar radijo imtuvą. Vis dėlto tam, kad muzika skambėtų, atlikėjai muzikos kūrinį dainavo, grojo, o fonogramų gamintojai įrašė, todėl nusipelnė atlyginimo. Juk būtent jų kūrybinis darbas ir finansinės investicijos sudaro galimybę naudoti muzikos kūrinius siekiant skirtingų tikslų. Žinoma, licencijos nereikia, kai muzikos klausomasi asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau kai muzika skamba viešai, atlikėjams turi būti kompensuota.
Atsiradus garso įrašymo galimybėms, gyvus atlikėjų pasirodymus kavinėse, restoranuose ir kitose viešose vietose netrukus pakeitė muzikos įrašų naudojimas. Tokiu būdu daugelis atlikėjų neteko darbo ar bent dalies savo pajamų, todėl buvo nuspręsta, kad jiems turi būti atlyginta ir už jų darbo rezultato (įrašo) naudojimą. Šiandien, vis tobulėjant technologijoms, ši atlikėjų teisė į atlyginimą tampa tik dar reikšmingesnė.
Muzika padeda vystyti veiklą ir prisideda prie jos pelningumo, todėl, įsigydamas licenciją, naudotojas sumoka atlikėjui už muzikos teikiamą naudą. Galėdama pralinksminti, sukurti jaukią, atpalaiduojančią bei malonią atmosferą, muzika padeda pritraukti klientus, skatina pardavimus, didina darbuotojų produktyvumą, formuoja įmonės įvaizdį ir gali būti naudinga siekiant daugelio kitų tikslų. Dėl šių priežasčių šiandien muzika yra svarbi ne tik radijo stotims, televizijoms ar renginių organizatoriams, bet ir kavinėms, restoranams, prekybos centrams, grožio salonams, sporto klubams ir daugeliui kitų įmonių, kurių klientai tikisi ne tik kokybiškų prekių ar tinkamų paslaugų, bet ir malonios aplinkos.
Visame pasaulyje atlikėjams ir fonogramų gamintojams suteikiamos gretutinės teisės – teisės leidžiančios gauti atlyginimą, kai muzikos įrašai naudojami ne asmeniniams poreikiams tenkinti. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas numato, jog kiekvienas atlikėjas ir fonogramų gamintojas turi teisę gauti atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų fonogramų ar jų kopijų transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą (viešbučiuose, kavinėse, klubuose, parduotuvėse ir kitose viešose vietose). Šį atlyginimą privalo mokėti fiziniai arba juridiniai asmenys, naudojantys fonogramas ar jų kopijas. Asmuo privalo kreiptis dėl licencijos likus ne mažiau kaip trims dienoms iki muzikos įrašų naudojimo. Lietuvoje šias licencijas išduoda AGATA (laiku besikreipusiems taikomi mažesni atlyginimo tarifai).
Kompensacinis atlyginimas už atgaminimą asmeniniais tikslais
Įprastai atgaminti kūrinį, filmą ar muzikos įrašą galima tik gavus autoriaus, atlikėjo ar kito kūrėjo leidimą padaryti kopiją ir sumokėjus jam atlyginimą. Vis dėlto tokia tvarka tam tikrais atvejais būtų labai sudėtinga ir nepatogi tiek vartotojams, tiek kūrėjams. Dėl šios priežasties, taip pat siekiant suderinti visų vartotojų ir kūrėjų interesus, Lietuvoje (kaip ir daugelyje ES valstybių narių) atgaminant kūrinį asmeniniams tikslams leidimas nereikalingas. Mainais už tai visi muzikantai, aktoriai, kiti atlikėjai, autoriai, taip pat muzikos ir vaizdo įrašų gamintojai turi teisę gauti teisingą kompensacinį atlyginimą.
Pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą kompensacinį atlyginimą moka asmenys, pirmą kartą Lietuvos Respublikos teritorijoje parduodantys pagamintus šalyje ar į jos teritoriją įvežtus atgaminti asmeniniam naudojimui skirtus įrenginius ar tuščias laikmenas. Nuo 2011 metų pradžios LR Kultūros ministro įsakymu AGATA yra paskirta atsakinga asociacija surinkti šį atlyginimą. Surinktą atlyginimą AGATA paskirsto kolektyvinio administravimo asociacijoms, kurios atstovauja teisių turėtojams, bei atstovaujamiems atlikėjams ir įrašų gamintojams. Daugiau informacijos ieškokite skyriuje Kur kreiptis?.
