Nidos festivalis „Benai, plaukiam į Nidą“ prasidės jau rytoj, gegužės 24 d., o šeštadienį jame koncertuos ir AGATA jaunimas.
Nuo 17 val. į sceną žengs Justė Kazakevičiūtė, Tadas Umbrasas, Julija Rušinskytė, Vytautas Sakalauskas, grupė „Už ačiū“. Koncertą vainikuos Jūratės Miliauskaitės pasirodymas.
Koncertas įvyks Bardų skverelyje prie Vytauto Kernagio paminklo. Koncertas atviras ir nemokamas. Kviečiame apsilankyti!
LRT ir Lietuvos atlikėjų ir fonogramų gamintojų asociacijos AGATA organizuojamas muzikinių vaizdo klipų konkursas „KlipVid“ pranoko lūkesčius: buvo tikėtasi poros jame dalyvauja net 85 klipai, už kuriuos publika jau yra atidavusi per 23 tūkst. balsų. Ši savaitė – paskutinė, kuomet galima balsuoti. Vėliau žiūrovų balsai bus paversti taškais, sujungti su komisijos skiriamais taškais ir bus išrenkami nugalėtojai. Pirmąsias tris vietas užėmusių vaizdo klipų autoriams bus išdalintas 10 tūkst. Lt prizinis fondas.
Gegužės 8 d. prasidėjęs balsavimas tęsis iki gegužės 26 d. 23:59 val.
Balsavimas vyksta LRT.lt tinklalapyje, skiltyje „Projektai“ paspaudus „Klipvid konkursas“. Norint atiduoti balsą už mėgstamą klipą, reikia paspausti prie jo esantį mygtuką „like“ („patinka“).
Tramplinas jauniems atlikėjams
Pagrindinis „KlipVid“ tikslas – skatinti lietuviškų muzikinių vaizdo klipų kūrimą, todėl konkursas buvo atviras visiems, tiek profesionalams, tiek mėgėjams. Svarbu, kad klipas būtų publikuotas šiemet.
Kol kas daugiausia balsų publika atidavė interneto hitu tapusiam humoristiniam grupės „Chebra“ klipui „Tikėjimas ir protas“ (klipo autoriai – „AG Studija“), reperio Lilo kūriniui „Ji nuoga“ (režisierius – Šarūnas Apalainis) ir Lietuvos ir D. Britanijos muzikantų bendro projekto „House Of Virus & Marshall Jefferson“ klipui dainai „Lowdown“ (režiseriai – Justinas Chachlauskas ir Algis Gintautas).
Konkurse didelio palaikymą sulaukė ir lig tol nedaug žinomi jauni atlikėjai, sukūrę stiprius vaizdo klipus. „KlipVid“ tapo geru tramplinu jiems į tolesnę muzikinę karjerą.
Kol kas populiariausi klipai tarp jaunųjų atlikėjų – dueto „Edway & Iveta“ kūrinys „Kalboje kartu“ (klipo autoriai – „FunTastic 4“), šiauliečių roko grupės „Outsiders“ daina „Vanduo“ (režisierius – Dovydas Šablauskis), nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje išgarsėjusios dainininkės Gabrielės Griciūtės klipas dainai „Beautiful life“ (režisierius – Donatas Savickas).
Balsavimui pasibaigus, publikos balsai bus konvertuojami į taškus. Daugiausia „like’ų“ surinkusiam klipui bus skiriama 10 taškų, antram – 9, trečiam 8 ir t.t.
Komisijoje – 10 muzikos ir kino profesionalų
Likusius taškus klipams skirs komisija, kurią sudaro 10 muzikos ir kino profesionalų: vyriausioji LRT režisierė Asta Einikytė, grupės BIX lyderis, TV laidų prodiuseris Saulius Urbonavičius, animatorius Ilja Bereznickas, filmų ir TV laidų režisierius Mindaugas Meškauskas, aktorius Jokūbas Bareikis, konkurso iniciatorius LRT Komunikacijos departamento vadovas Arnas Zuikis, operatorius Mantas Šatkus, Lietuvos delegacijos „Eurovizijoje“ vadovas Audrius Giržadas, muzikos apžvalgininkas Karolis Vyšniauskas, jaunų muzikos kūrėjų balsą atstovaujantis vilniečių grupės „Without Letters“ gitaristas Adomas Narkevičius.
Kiekvienas komisijos narys pateiks savo klipų dešimtuką, o iš jų bus sudaromas bendras komisijos balų dešimtukas. Tuomet šie balai bus prijungiami prie publikos balų ir skelbiamas nugalėtojas.
Nugalėtojams bus išdalintas 10 tūkst. Lt prizas. Pirmai vietai bus skirta 5 tūkst. Lt, antrai – 3 tūkst. Lt, trečiąjai – 2 tūkst. Lt.
Visus vaizdo klipus bent kartą parodė ar dar parodys LRT televizijos rytinė laida „Labas rytas“, o už kiekvieną klipo rodymą muzikantams grįš pinigai per AGATA.
Daugiau informacijos apie konkursą rasite adresu lrt.lt/klipvid.
Šį šeštadienį, gegužės 18 d. visoje Lietuvoje įvyks Gatvės muzikos diena, o kartu su ja – ir kasmetinė šventė Vilniaus Gedimino prospekte „Vilniaus Brodas gyvas“.
13 val scenoje Lukiškių aikštėje gros AGATA jaunimo atstovai: Justė Kazakevičiūtė, Vygantas Šimkus, Justas Jonauskas, Vytautas Sakalauskas, Žilvinas Vingelis su grupe.
O vakare, 20 val ten pat įvyks koncertas „Dainos teatras vėl atgimsta“, dedikuotas maestro Vytauto Kernagio gimtadieniui paminėti. Scenoje jūsų lauks vienas „Dainos teatro“ įkūrėjų, AGATA Tarybos narys Andrius Kulikauskas ir bendražygiai.
Visą „Vilniaus Brodas gyvas“ programą rasite paspaudę šią nuorodą.
Koncertai – nemokami ir visiems atviri. Nuoširdžiai kviečiame apsilankyti!
Aktorius Jokūbas Bareikis ir viešosios įstaigos „Vytauto Kernagio fondas“ direktorius Vytautas Kernagis papildė Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA Tarybą. Šis ir kiti sprendimai priimti praėjusį ketvirtadienį, balandžio 25 d. įvykusioje asociacijos delegatų konferencijoje.
Jokūbas Bareikis Taryboje atstovaus Lietuvos atlikėjams. Jis pakeis pernai iš Tarybos atsistatydinusį Aivarą Stepukonį.
Vytautą Kernagį į Tarybą išrinko fonogramų gamintojų atstovai. Anksčiau AGATA Tarybos nariu buvo ir jo tėvas Vytautas Kernagis. Taryboje V. Kernagis pakeitė pernai pasitraukusią UAB „Prior muzika“ direktorę Ingą Kuliavienę.
Patvirtintos finansinė ir audito ataskaitos, priimtos naujos paskirstymo taisyklės
Konferencijoje buvo patvirtintos 2012 m. AGATA Tarybos veiklos ir finansinės ataskaitos bei audito ataskaita, patvirtintos pakoreguotos paskirstymo taisyklės ir ginčų sprendimo tvarka. Su pakoreguotais dokumentais bus galima susipažinti artimiausiu metu.
AGATA direktorė Agnė Masalskytė Konferencijos dalyvius supažindino su atlyginimo už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais į laikmenas ir įrenginius surinkimo rezultatus ir paskirstymo tvarka.
„Metai buvo sunkūs, bet rezultatyvūs. Nepaisant visų aplinkybių, kalbant apie kūrinių atgaminimą asmeniniams tikslams, pasiekėme finansinį proveržį. Rezultatas buvo labai sėkmingas: surinkome 6,8 mln. Lt. Be abejo, darbų likę daug. Dar yra laikmenas ir įrenginius parduodančių įmonių, kurios neturi sutarčių su AGATA. Dėl to kitais metais suma turėtų tik augti.“, – prognozavo AGATA direktorė.
Jai pritarė ir AGATA Tarybos pirmininkas, Konferencijai vadovavęs aktorius Rimantas Bagdzevičius. „AGATA savo darbu įrodė, kad autoriams, atlikėjams ir fonogramų gamintojams turi būti deramai atlyginta.“, – neabejojo jis.
Kultūrinė-švietimo veikla bus tęsiama
Konferencijos delegatai nutarė, kad kitais metais bus tęsiama AGATA kultūrinė-švietimo veikla. Jai skirti 25 proc. nuo AGATA atitenkančios sumos, per metus surinktos už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais.
Konferencijoje nustatytas administravimo išlaidų procento dydis 2014-iems metams. Nutarta, kad jis sieks 25 procentus nuo asociacijos surinktų lėšų. Šis procentas kasmet vis mažėja.
Taip pat buvo patvirtintas ir naujas auditorius. Juo dviems metams paskirta V. Tamašausko audito ir konsultavimo paslaugų įmonė.
Konferencijoje dalyvavo 15 iš 20 delegatų
Iš viso Konferencijoje dalyvavo 15 delegatų ir du svečiai.
Atlikėjams atstovavo Rimantas Bagdzevičius, Andrius Kulikauskas, Jokūbas Bareikis, Aras Žvirblys, Aivaras Stepukonis, Alanas Chošnau, Svetlana Bagdonaitė ir Veronika Povilionienė.
Į konferenciją atvykę fonogramų gamintojų delegatai – VŠĮ „Vytauto Kernagio fondas“ direktorius Vytautas Kernagis. UAB „Promostar“ atstovas Vytautas Lebednykas, UAB „Sanalaita“ direktorė Jadvyga Pūkienė, UAB „Naujoji melodija“ direktorius Saulius Sventickas, UAB „Muzikinė partija“ direktorius Justas Mamontovas, UAB „Pop centras“ direktorius Alvidas Tautkus, VŠĮ „Neomuzika“ direktorė Žaneta Daubarytė.
Svečio teisėmis konferencijoje dalyvavo atlikėjai Aras Vėberis ir Raigardas Tautkus.
Į Konferenciją neatvyko fonogramų gamintojo statusą turintis atlikėjas Egidijus Dragūnas, UAB „Prior muzika“ direktorė Inga Kuliavienė, VŠĮ „Mono stereo įrašai“ direktorius Andrius Mamontovas, atlikėjai Kristina Zmailaitė ir Artūras Novikas.
AGATA Konferencija yra aukščiausias asociacijos valdymo organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. Konferencija renkasi bent kartą per metus ir priima svarbiausius asociacijai sprendimus.
Tarp Konferencijos posėdžių AGATA veiklai vadovauja Taryba. Taryboje AGATA nariams atstovauja 5 atlikėjai ir 5 fonogramų gamintojai. Tiek Konferencija, tiek Taryba yra renkami 4 metų laikotarpiui. Konferencijos delegatai renkami visuotiniuose atlikėjų ir fonogramų gamintojų narių susitikimuose.
Nauji AGATA Konferencijos ir Tarybos rinkimai įvyks 2014 m.
Balandžio 26-oji – Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena, visos mūsų asociacijos šventė. Džiaugiamės, kad galime dirbti su Jumis ir visi kartu puoselėti intelektinės nuosavybės kultūrą Lietuvoje. Nesustokime!
Kartu norime supažindinti su mūsų darbais. Ką tik pasirodė išsami AGATA veiklos ataskaita už 2012-uosius metus. Ją galite pamatyti štai čia.
Kita svarbi žinia: vakar įvyko metinis AGATA konferencijos susitikimas. Jo metu buvo išrinkti du nauji AGATA Tarybos nariai. Jais tapo aktorius Jokūbas Bareikis (išrinko atikėjai) ir Vytautas Kernagis jaunesnysis (išrinko fonogramų gamintojai). Sveikiname juos!
Atlyginimą už 2012 m. paskirstysime iki liepos 1 d., tik norime paprašyti, kad nepamirštumėte užregistruoti savo įrašų sistemoje Mano AGATA iki gegužės 15 d., tam, kad paskirstymas būtų tikslus ir teisingas.
Visas AGATA naujienas nuolat galite sekti svetainėje Agata.lt ir mūsų “Facebook” paskyroje.
Jei kiltų klausimų ar neaiškumų drąsiai kreipkitės į AGATA informacinį centrą telefonu (8 5) 278 95 79 arba el. paštu asta@agata.lt – visada esame pasiruošę padėti.
Dar kartą sveikiname Jus su švente!
Nuoširdžiai Jūsų ir Jums, AGATA
2013 m. balandžio 25 d. 10 val. šaukiama LIETUVOS GRETUTINIŲ TEISIŲ ASOCIACIJOS (AGATA) delegatų Konferencija, kuri vyks AGATA patalpose – S. Žukausko g. 39, Vilnius.
AGATA Taryba teikia Konferencijai šį darbotvarkės projektą:
Kviečiame susipažinti su:
Su dokumentais taip pat galima susipažinti S. Žukausko g. 39, Vilniuje.
Nesusirinkus reikiamam delegatų skaičiui, pakartotinė Konferencija vyks 2013 m. gegužės 6 d. 10 val.
Liudas Mockūnas
Antrąjame ciklo „AGATA Gyvai“ renginyje džiazo bus galima ne tik klausytis, bet ir pramokti patiems. Vienas ryškiausių Lietuvos šiuolaikinės improvizacinės muzikos kūrėjų Liudas Mockūnas, kartu su gitaros meistru iš Prancūzijos Marc Ducret visiems susirinkusiems padovanos atvirą meistriškumo pamoką.
Renginys įvyks ketvirtadienį, balandžio 11 d., 12-14 val. Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42).
Ši pamoka bus įžanga į tos pačios dienos vakare, 19 val. Energetikos ir technikos muziejuje (Rinktinės g. 2, Vilnius) vyksiantį L. Mockūno ir M. Ducret koncertą iš ciklo „Muzikos energija“.
Klausytojai kviečiami ateiti su instrumentais
„Į pamoką kviečiame tuos, kuriems įdomu improvizacinė muzika. Norime parodyti jos virtuvę, supažindinti su pagrindiniais kūrimo principais. Klausytojai gali atsinešti muzikos instrumentus – visi kartu su jais galėsime improvizuoti tiesiog ten pat, vietoje“, – kviečia L. Mockūnas, pamokos pabaigoje kartu su M. Ducret atliksiantis ir keletą bendrų kūrinių.
„Esame įpratę muzikantus matyti scenoje ir klausytis jų atliekamos muzikos, bet šįkart norėjome pasiūlyti muziką patirti kitaip – per atvirą, laisvos formos pamoką iš pasaulyje pripažintų meistrų. Tiems, kas nori tobulinti savo muzikinius įgūdžius, toks būdas mokytis yra labai įdomus, naudingas ir retai pasitaikantis“, – teigia renginį organizuojančios Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA projektų vadovė Justina Baliūnaitė.
Ji taip prideda, kad pamokoje laukiami ne tik muzikantai, bet ir muzikos klausytojai. „Stebėti muzikos kūrimo procesą yra ne mažesnė intriga, nei išgirsti rezultatą“, – neabejoja J. Baliūnaitė.
Scenoje kartu – jau daugiau nei dešimtmetį
Saksofonu ir kitais pučiamaisiais instrumentais grojantis Liudas Mockūnas žinomas kaip aktyvus Lietuvos džiazo ambasadorius. Savo modernią, dažnai avangardinę kūrybą jis yra pristatęs daugelyje Europos miestų, JAV, Izraelyje, Turkijoje, Kinijoje, Japonijoje.
Lietuvos muzikos ir teatro akademija jam taip pat yra gerai pažįstama – muzikantas čia yra baigęs pirmąsias savo muzikos studijas, o šiuo metu yra šios institucijos džiazo katedros docentas. Vėliau L. Mockūnas studijavo Danijoje, Kopenhagos ritminės muzikos konservatorijoje, iš kur pradėjo kelią į Europos improvizacinės muzikos sceną.
Paryžiuje gimęs, bet nuolat kelyje gyvenantis gitaristas Marc Ducret yra pripažintas džiazo ir avangardinės muzikos kūrėjas. M. Ducret kūryba pasižymi išskirtine energija, joje ryški roko muzikos įtaka.
Gausioje muzikanto diskografijoje – 14 solinių ir 12 kartu su amerikiečių saksofonistu Tim Berne įrašytų albumų. Įdomu tai, kad groti gitara M. Ducret išmoko pats, savo jėgomis. Tai nesutrukdė jam dar 1986-aisiais tapti pirmojo Prancūzijos Nacionalinio džiazo orkestro nariu.
Marc Ducret
„Jis – vienas geriausių gitaristų pasaulyje“
„Mano nuomonė apie Marc Ducret? – Jis yra vienas geriausių gitaristų pasaulyje“, – nedvejodamas apie scenos kolegą atsiliepia L. Mockūnas. Kartu jie groja nuo 2002 m., yra išleidę du bendrus albumus albumus: „Silent Vociferation“ ir su L. Mockūno grupe „Toxikum“. Šiuo metu muzikantai kartu koncertuoja grupėse „Megaphone“ ir „Copenhagen Art Enseble“.
Renginių ciklas „AGATA Gyvai“ yra Lietuvos muzikantus ir fonogramų gamintojus vienijančios asociacijos AGATA iniciatyva, skirta jaunų Lietuvos muzikantų kūrybai puoselėti. Pirmasis „AGATA Gyvai“ koncertas įvyko kovo 8-ąją Vilniaus mokytojų namuose. Tada savo pasirodymą surengė kylanti Lietuvos džiazo grupė „Kaf Kaf“.
Autoriams, atlikėjams bei fonogramų ir audiovizualinių kūrinių gamintojams už jų darbų kopijavimą į tuščias laikmenas ir įrenginius per praėjusius metus bus išdalinta 5 mln. Lt kompensacinio atlyginimo. Tai beveik 30 kartų daugiau nei buvo surinkta pernai, kai dar galiojo laikmečio nebeatitikęs tuometinis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Pernai analogiška kompensacija turinio kūrėjams siekė tik 175 tūkst. Lt. Tokius skaičius šiandien pranešė už atlyginimo surinkimą ir paskirstymą atsakinga Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA.
Iš viso paskirstymui surinkta kompensacinio atlyginimo suma yra net 6.812 mln. Lt. Remiantis įstatymu, ketvirtadalis jos (1,7 mln. Lt) pasieks turinio kūrėjus netiesiogiai, skiriant juos Kultūros ministerijos programoms.
Atlyginimo administravimo sąnaudos AGATAi kainavo tik 108,7 tūkst. Lt.
Likusieji iš viso 5 mln. 337 Lt, bus paskirstyti po lygiai garso kūrinių autoriams, atlikėjams ir fonogramų gamintojams (po 1,132 mln. Lt) bei audiovizualinių kūrinių (filmų, vaizdo klipų ir kt.) autoriams, aktoriams ir gamintojams (po 534,4 tūkst. Lt).
Tokias lėšų padalijimo proporcijas numato įstatymas, o konkrečias sumas – visuomenės tyrimas, pagal kurį nustatyta, kokia dalis laikmenų ir įrenginių naudojama garso, o kokia audiovizualiniams kūriniams įrašyti ir kopijuoti.
Atlikėjams ir fonogramų bei audiovizualinių kūrinių gamintojams atlyginimą perves AGATA, o autoriams – LATGA ir NATA. Pinigai teisių turėtojus turėtų pasiekti iki šių metų vasaros.
Administravimo sąnaudos – minimalios
Kompensacinio atlyginimo administravimas pagal naująjį įstatymą AGATAi buvo didelė, lig tol neturėta atsakomybė. Reikėjo sukurti naują atlyginimo administravimo sistemą, supažindinti su ja pardavėjus ir viską atlikti kuo mažesnėmis sąnaudomis. Tačiau rezultatas, anot asociacijos atstovų, pranoko lūkesčius.
„Dabar, praėjus metams po įstatymo pakeitimo, galime pasakyti, kad esama situacija ir surinkta pinigų suma yra netgi geresnė, nei buvo tikėtasi.
Žinoma, darbas buvo sunkus, nes jam atlikti nesamdėme papildomų žmonių. Bet puikiai suprantame, kad kiekvienas litas, skirtas atlyginimo administravimui, yra iš pačių turinio kūrėjų kišenės, todėl stengėmės viską susitvarkyti patys.
Noriu pasidžiaugti tiek prie atlyginimo surinkimo ir paskirstymo dirbančia mūsų komanda, tiek atlyginimą mokančiais technikos pardavėjais. Nors atsirado ir tokių pardavėjų, kurie, norėdami sutaupyti turinio kūrėjų sąskaita, bandė įrodyti, kad jų parduodami planšetiniai kompiuteriai iš tikrųjų yra telefonai, dauguma ataskaitas teigė sąžiningai, o atlyginimą mokėjo laiku“, – teigia AGATA direktorė Agnė Masalskytė.
Atlyginimas – kompensacija už kūrinių kopijavimą, bet ne indulgencija už piratavimą
Kompensacinį atlyginimą moka pardavėjai nuo kiekvienos asmeniniam naudojimui pirmą kartą Lietuvoje parduodamos tuščios laikmenos ar įrenginio, į kurį galima kopijuoti muziką, filmus ir kitus kūrinius.
Šis atlyginimas yra kompensacija kūrėjams už jų darbo vaisių kopijavimą, bet ne jų kūrinių piratavimą, kaip dažnai klaidingai teigiama viešojoje erdvėje.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių kiekvienas žmogus savo asmeniniam naudojimui gali pasidaryti legaliai įsigyto muzikos įrašo, filmo ar kito kūrinio kopiją. Vartotojai šia teise aktyviai naudojasi. Kaip parodė šių metų sausį atliktas reprezentatyvus (apklausta 2007 15-64 m. gyventojai) „Spinter“ tyrimas, didesnė pusė (54 proc.) vartotojų per paskutinius metus patys ar su artimųjų pagalba kopijavo muziką ar audiovizualinius kūrinius asmeniniais tikslais.
Mainais už galimybę kopijuoti jų kūrinius muzikantai, aktoriai, kiti atlikėjai, autoriai, taip pat muzikos ir vaizdo įrašų gamintojai turi teisę gauti teisingą kompensacinį atlyginimą. Ši teisė numatyta dar 2001 m. Europos Komisijos direktyva.
Kompensacinis atlyginimas mokamas tik už asmeniniam naudojimui perkamas tuščias laikmenas ir įrenginius.
Už tas laikmenas ir įrenginius, kurie skirti profesinėms reikmėms, taip pat tuos, kurie po nupirkimo yra išvežami iš Lietuvos teritorijos bei tuos, kurie perkami naudoti neįgaliems asmenims, kompensacinį atlyginimą galima susigrąžinti.
Susigrąžinto atlyginimo suma šiemet siekė 86.9 tūkst. Lt. Tarp šia galimybe pasinaudojusių institucijų buvo Vilniaus Gedimino Technikos universitetas, Aplinkos apsaugos agentūra ir nemažai kitų.
Kompensacija išaugo įstatymo nuostatas pritaikius šioms dienoms
Šiemet kompensacinis atlyginimas padidėjo dešimteriopai dėl to, kad pernai, po kelis metus trukusių derybų, galiausiai buvo priimtos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos. Jose buvo atnaujintas sąrašas tuščių laikmenų ir įrenginių, už kuriuos mokamas kompensacinio atlyginimas.
Lig tol atlyginimas buvo mokamas tik už technologiškai pasenusių ir vis mažiau naudojamų laikmenų, tokių kaip garso ir vaizdo kasečių, CD ar DVD diskų pardavimą. Už kūrinių kopijavimą į kompiuterius ar išmaniuosius telefonus autoriai ir atlikėjai negaudavo jokios kompensacijos, nors ši jiems priklausė.
Pernai neatitikimas buvo ištaisytas – kompensacinis atlyginimas buvo pradėtas rinkti ir už kūrinių kopijavimą į šiuo metu dažniausiai naudojamas laikmenas (pvz. USB atmintines) ir įrenginius su turinio įrašymo funkcija (pvz. asmeninius kompiuterius, MP3 leistuvus ir kt.).
Didžiausia suma surinkta už kompiuterių ir telefonų pardavimą
Nuo skirtingų įrenginių ir laikmenų pardavėjai moka skirtingą atlyginimą. Atlyginimo dydis numatytas įstatyme, atsižvelgiant į talpą, pirmo pardavimo kainą bei nustatytą fiksuotą dydį. Pavyzdžiui, pardavus 2 Gb talpos USB raktą kompensacinis atlyginimas siekia 1 Lt, pardavus asmeninį kompiuterį – 20 Lt.
Būtent už asmeninių kompiuterių pardavimą buvo surinkta didžiausia atlyginimo suma – 2.253 mln. Lt t. y. beveik pusė iš visų teisių turėtojams priklausančių 5 mln. 337 Lt. Taip pat ženkli kompensacija surinkta už mobiliųjų telefonų su atminties įtaisu ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija (1,39 mln. Lt), USB atmintinių (444 tūkst. Lt) ir atminties kortelių (411,9 tūkst. Lt) pardavimą.
„Spinter“ tyrimo duomenimis būtent į kompiuterius (76 proc.) ir USB atmintines ir atminties korteles (53 proc.) vartotojai dažniausiai kopijavo muziką ir audiovizualinius kūrinius.
Juodos įstatymo priešininkų prognozės neišsipildė
Svarstant įstatymo pakeitimus buvo daug diskutuota apie tai, ar kompensacinio atlyginimo tarifo išplėtimas nepakenks laikmenas ir įrenginius pardavinėjančiai IT pramonei ir juos perkantiems vartotojams.
Sausį atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad baimės buvo nepagrįstos. Didesnė pusė (52 proc.) respondentų teigė, kad per pastaruosius metus jų laikmenų ir įrenginių pirkimo įpročiai nepasikeitė, o 14 proc. netgi pirko daugiau. Mažiau laikmenų ir įrenginių pirko tik 17 proc. apklaustųjų.
Nors po įstatymo pakeitimo į kiekvieno naujai į jį įrašyto įrenginio ar laikmenos pardavimo kainą pardavėjas turi įskaičiuoti ir kompensacinį atlyginimą, vartotojams technika nepabrango: 35 proc. jų teigė, kad laikmenų ir įrenginių kaina nepakito, 17 proc. pažymi, jog priešingai – kaina tik sumažėjo. Manančių, kad jų perkama IT technika pabrango, buvo sąlyginai nedaug – 20 proc.
Ypač svarbu, kad patys vartotojai pradeda suprasti, jog neatlygintinai kopijuojant muzikantų, aktorių, prodiuserių ir autorių kūrybos vaisius, šie praranda pajamas. Su tuo sutinka net 69 proc. respondentų, dar 9 proc. nėra apsisprendę.
„IT pramonė ir turinio kūrėjai yra labai glaudžiai susiję. Norint, kad būtų ką į laikmenas įrašyti, reikia, jog kūrėjai turėtų finansines sąlygas kurti. Kompensacinis atlyginimas, yra nors ir nedidelė, bet labai svarbi investicija į autorių ir atlikėjų gerovę. Gavę šį atlyginimą jie gali toliau kurti turinį, kuris vėl bus įrašomas į tas pačias tuščias laikmenas. Tikimės, kad šiemet tokia ekosistema taip pat veiks sėkmingai ir toliau prisidės prie Lietuvos nacionalinės kultūros progreso“, – viliasi A. Masalskytė.
„Muzikantai, ieškokit operatorių, operatoriai – muzikantų!“, – ragina Lietuvos muzikantus ir įrašų gamintojus vienijanti asociacija AGATA, kartu su LRT organizuojanti muzikinių vaizdo klipų konkursą „KlipVid“. Praėjusią savaitę startavęs konkursas jau sulaukė pirmųjų dalyvių.
Konkursas rengiamas siekiant skatinti Lietuvos atlikėjus kurti daugiau muzikinių klipų savo dainoms ir pristatyti juos ne tik internete, bet ir televizijoje.
Daugiau televizijos eterio – didesnis atlyginimas klipo kūrėjams
„Lietuvos muzikantams nebereikia televizijos, kad jų vaizdo klipą pamatytų šimtai tūkstančių žiūrovų, bet net ir interneto amžiuje televizija išlieka vertinga priemonė skleisti savo muziką. Džiaugiamės, kad LRT nori atverti duris naujiems vaizdo klipams. Palaikome šią iniciatyvą, nes taip pat norime matyti daugiau naujų kokybiškų lietuviškų vaizdo klipų mūsų televizijose“, – teigia AGATA marketingo vadovas Rytis Šeškaitis.
Jis taip pat primena, kad muzikantams naudinga patekti į televiziją ne tik dėl didelės auditorijos, bet ir dėl to, kad kiekviena klipo transliacija galiausiai tampa atlyginimu patiems klipo kūrėjams.
„Televizijos teikia ataskaitas, apie jų eteryje transliuotus muzikinius klipus. Už kiekvieną eteryje skambėjusios muzikos minutę, televizijos moka atlyginimą muzikantams per juos atstovaujančias asociacijas. Kuo daugiau kartų klipas rodomas eteryje, tuo didesnė suma kitais metais pasiekia jo dainos autorius, atlikėjus ir paties klipo kūrėjus. Tokiu būdu laimi visi: televizijos gali transliuoti muziką, o muzikantai ir klipų autoriai gauna žiūrovų dėmesį ir finansinę grąžą“, – paaiškina R. Šeškaitis.
Konkurso prizinis fondas – 10 tūkst. Lt
Nuo šios savaitės iki gegužės 6 d. vaizdo klipus galima registruoti portalo LRT.lt projektų skiltyje, prieš tai įkėlus juos į „YouTube“, „Vimeo“ ar kitą internetinę vaizdo klipų talpyklą. Konkurse gali dalyvauti ir tie klipai, kurie buvo sukurti šiemet anksčiau. Svarbu, kad klipas nebūtų viešai publikuotas iki 2013 m. sausio 1 d.
LRT įsipareigoja visus klipus bent kartą parodyti laidos „Labas Rytas“ eteryje. Pirmieji dalyviai – grupė ŽAS su savo klipu dainai „Ne kažką“ – jau buvo parodyti eteryje.
Nuo gegužės 7 iki 26 d. visus konkurse dalyvausiančius klipus vertins LRT ir AGATOS sudaryta komisija ir interneto lankytojai. Komisiją sudarys muzikos ekspertas, dizaino ekspertas, vaizdo ekspertas, atlikėjas ir du režisūros ekspertai. Komisijos narių pavardės bus atskleistos dar šį mėnesį.
„KlipVid“ nugalėtojai bus paskelbti gegužės 29 d. Jiems bus išdalintas 10 tūkst. Lt prizinis fondas.
Išsamias konkurso taisykles ir registracijos formą rasite adresu www.lrt.lt/klipvid.
Kaf Kaf (grupės archyvo foto)
Pirmieji pasirodysiantieji – „Vilnius Jazz“ ir „Vilnius Mama Jazz“ kojas apšilęs modernaus džiazo kvintetas „Kaf Kaf“.
Kas mėnesį – po kylančią grupę ar atlikėją. Tokį tikslą užsibrėžė Lietuvos atlikėjus ir fonogramų gamintojus vienijanti asociacija AGATA, pradedanti koncertų ciklą „AGATA Gyvai“.
Pirmasis koncertas įvyks jau kovo 8-ąją, 18 val., Vilniaus mokytojų namų svetainėje. Tą vakarą grosiantys „Kaf Kaf“ – kol kas dar menkai žinomas, bet daug žadantis vardas Lietuvos džiazo scenoje.
Visi grupės nariai – būsimi džiazo profesionalai
Susikūręs vos prieš metus kolektyvas jau spėjo sudalyvauti jaunų džiazo kūrėjų konkurse „Vilnius Jazz Young Power“, kur buvo įvertinti už brandžiausiai atliktą standarto interpretaciją. Dalyvavimas šiame konkurse atvėrė grupei kelią koncertuoti ir pagrindinėje „Vilnius Jazz“ festivalio scenoje, o vėliau – ir festivalyje „Vilnius Mama Jazz“.
„Kaf Kaf“ nariai – skirtingų Vilniaus džiazo mokyklų studentai, dalis kurių groja ir kitose naujosios kartos Lietuvos grupėse: saksofonistas ir gitaristas Donatas Petreikis – „Saulės Broliuose“, būgnininkas Jonas Butvydas – „Despotin Fam & The Big Bang Band“, „Messiah Goes Mad Orchestra“ ir ne tik.
„Kaf Kaf“ taip pat kuria Lietuvos muzikos ir teatro akademijos džiazo katedroje besimokantys pianistė ir vokalistė Donata Januševičiūtė, trimitininkas Kristijonas Doveika bei Vilniaus kolegijos džiazo studentas bosistas Dovydas Mindaugas Buidovas.
Kvintetas jau turi kvietimą į birželį Taline vyksiantį festivalį „JazzON“.
Bilieto kainą nustatys žiūrovai, visi surinkti pinigai keliaus tiesiai muzikantams
„Jaunos grupės yra ateitis, dėl to norime jas palaikyti. Dėkojame Vilniaus mokytojų namams, kurie sutiko padėti koncertų ciklą organizuoti. Ateityje jis turėtų augti. Tuomet per vakarą pristatysime ne po vieną, o po kelias grupes ar atlikėjus. Taip pat ieškosime mokytojų, kurie galėtų padėti jauniems muzikantams parengti vakaro programą“, – apie būsimus koncertus informuoja koncerto organizatorė, AGATA projektų vadovė Justina Baliūnaitė.
Ji taip pat pažada, kad tiek kovo 8-osios, tiek būsimi koncertai bus rengiami principu „Mokėk, kiek manai, jog grupė yra verta“. Į koncertus nebus parduodami bilietai, bet prie įėjimo publiką pasitiks paramos dėžutė, į kurią kiekvienas atėjęs galės įmesti tiek pinigų, kiek gali ir nori. Visa surinkta parama atiteks grupei.
© 2010-2013 AGATA.
Visos teisės saugomos.
Kraunasi...
