Naujienos

2012 m. sausio 30 d. prasideda atranka į AGATA Jaunųjų atlikėjų meistriškumo stovyklą, kuri vyks liepos 29 d. – rugpjūčio 4 d. Dzūkijoje (vieta dar tikslinama).

Maloniai kviečiame dalyvauti atrankoje visus kuriančius, dainuojančius ar muzikuojančius 15-20 metų amžiaus jaunuosius atlikėjus! Norinčiųjų dalyvauti stovykloje prašome užpildyti paraiškas, kurias galima rasti čia: dalyvio anketa.

Kartu su paraiškomis pageidautina pateikti ir vaizdo ar garso įrašą (arba nuorodą į tokį įrašą).

Užpildytų paraiškų ir muzikos įrašų lauksime iki 2012 m. kovo 19 d. elektroniniu paštu atranka@agata.lt arba registruotu paštu AGATA buveinės adresu: S. Žukausko g. 39, Vilnius, LT-09130. Stovyklos dalyviai bus atrinkti pagal gabumus, muzikinį pasirengimą ir tikėjimą savo pašaukimu. Daug atrankoje dalyvaujančiųjų bus pakviesti į antrą atrankos ratą, kuris šiais metais bus ypač įdomus. Jaunuolius pakviesime atvykti į Vilnių, Kauną, Klaipėdą bei Telšius ir dalyvauti šiuose miestuose vyksiančiuose susitikimuose, mokymuose su 2012 m. stovyklos vadovais. Šiais metais stovyklos būriams vadovaus Andrius Kulikauskas, Artūras Novikas, Darius Rudis, Liutauras Janušaitis, Virginijus Pažemeckas ir Roger Inniss iš Didžiosios Britanijos.

Kaip visada stovyklos rengėjai paruošė svarbių naujovių. Viena iš jų, kad paskutinę stovyklos dieną, kaip įprastai, vyks ne tik įdomi ir svarbi visiems Lietuvos muzikos pasaulio dalyviams konferencija, bet bus organizuojamas ir suvažiavimas – šventė, sueiga.

Dalyvavimas stovykloje yra nemokamas. Stovyklą jauniesiems talentams dovanoja atlikėjams ir fonogramų gamintojams atstovaujanti Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA). Papildoma informacija teikiama elektroniniu paštu atranka@agata.lt arba telefonu 8 607 90136.

Akimirkos iš 2011 m. (ketvirtosios) AGATA Jaunųjų atlikėjų meistriškumo stovyklos:

http://www.facebook.com/agataLTU?sk=photos

Šalies atlikėjai džiaugiasi, kad po ilgų svarstymų galiausiai buvo priimtos ir šiandien Prezidentės pasirašytos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos.

Jomis įgyvendinamas teisingo atlyginimo už kūrinių kopijavimą principas, o autorių ir gretutinių teisių apsauga dar labiau priartėja prie Europos standartų.

Vadovaujantis pataisomis, nustatyto dydžio suma už parduotus MP3 grotuvus, USB atmintines ir kitas šiuolaikines laikmenas atiteks šalies atlikėjams, autoriams ir leidėjams. Toks atlyginimas už teisę kūrinius kopijuoti asmeniniais tikslais iki šiol buvo renkamas tik už kasetes ir diskus.

„Ilgai įrodinėjome, kad turinys, tai, kas įrašoma į laikmenas, sukuria jų pačių vertę. Panašu, kad bent iš dalies tą pavyko įrodyti. Matyti, jog valstybės institucijų ir visos visuomenės požiūris į intelektinę nuosavybę keičiasi į gerąją pusę“, – sako aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Įstatymo pataisos įsigalios šių metų kovo 1 d. Iki to laiko Vyriausybė ir Kultūros ministerija turės parengti ir patvirtinti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.

Šią savaitę Seimas turėtų galutinai apsispręsti dėl jau kelerius metus svarstytų Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (ATGTĮ) pataisų. Šalies kūrėjai ir kūrybos pramonė ragina parlamento narius nepasiduoti skirtingų interesų grupių spaudimui ir pagal savo sąžinę balsuoti už teikiamą projektą.

„Demokratinėje valstybėje kiekviena interesų grupė turi teisę ginti savo poziciją ir siekti sau naudingiausių sprendimų. Tačiau kartais tai peržengia paprasčiausio padorumo ribas. Tikime, kad parlamentarų nesuklaidins jiems asmeniškai ar per kai kurias žiniasklaidos priemones skleidžiama dezinformacija ir jie priims išmintingą sprendimą“, – sako aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Jis primena, kad daugiausia diskusijų kelia klausimas dėl autoriams ir atlikėjams projekte numatyto atlyginimo už kūrinių kopijavimą asmeniniais tikslais. Toks kompensavimo mechanizmas, kurį sąmoningai klaidindamas visuomenę kai kas vadina mokesčiu, veikia 22 ES šalyse.

Pagal dabar galiojantį įstatymą, atlyginimas mokamas tik parduodant senas laikmenas – kasetes, CD ir DVD diskus. Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei kas trečias gyventojas kūrinius kopijuoja į šiuolaikines laikmenas ir įrenginius – USB atmintines, MP3 grotuvus, kompiuterius ir kt. Dėl to būtina atnaujinti dabar galiojantį įstatymą.

Beje, šio įstatymo projekto priešininkai – didžiosios Lietuvoje veikiančios užsienio įmonės bei joms atstovaujanti asociacija – nepaisydama to fakto, kad visoje ES kompensacinį atlyginimą moka didmenininkai, jau nuo 2008 m. atlyginimo mokėjimo naštą bando perkelti smulkiesiems verslininkams.

„Dar prieš įvedant kompensacijas už CD/DVD diskus 2004 metais laikmenų importuotojai aiškino, kad šie brangs. Tačiau dabar jie kainuoja kelis kartus pigiau nei anuomet. Esame tikri, kad taip bus ir su kitomis laikmenomis. Vis dėlto asmenys, importuojantys laikmenas už kelis litus ir parduodantys už keliasdešimt litų, to nenori pripažinti“, – sako A. Masalskytė, AGATA direktorė.

Vargu ar kas ginčysis, kad per kelerius pastaruosius metus pabrango bent viena laikmena ar įrenginys. IT produktai, nepaisant kompensacinio atlyginimo, nuolat pinga visame pasaulyje. Nejaugi niekas iki šiol nesusimąstė, kodėl, pavyzdžiui, 16GB talpos USB laikmena Kinijoje kainuojanti du dolerius Lietuvos parduotuvėse kainuoja nuo 75 iki 130 Lt? Kokios tad tikrosios IT importuotojų ir gamintojų maržos?

AGATA direktorė atkreipia dėmesį, kad įstatymo projekte numatyta daugybė išimčių, leidžiančių valstybės įstaigoms ir verslo įmonėms šio atlyginimo nemokėti, kai laikmenos ir įrenginiai naudojami akivaizdžiai ne kūriniams kopijuoti.

Panašias nacionalinių įstatymų pataisas, kurios siūlomos Lietuvoje, šiemet jau priėmė Prancūzija, Švedija, Suomija ir kitos ES šalys. Tačiau klaidindami visuomenę IT pramonės lobistai teigia, kad Lietuvoje svarstomas projektas pasenęs.

Gruodžio pradžioje vadovaudamasis garsia ES Teisingumo Teismo „Padawan“ byla, Belgijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad šioje šalyje renkamos kompensacijos už telefonus su MP3/MP4 formato bylų (t.y. muzikos ir filmukų) įrašymo funkcija, yra teisėtos.

Mažų mažiausiai keistai atrodo ir IT sektoriaus argumentai dėl kūriniams taikytinų apsaugos priemonių. Jeigu programišiai sugeba apeiti didžiausios pasaulyje programinės įrangos gamintojų apsaugas, tai ką jau kalbėti apie muziką ar filmus.

Taigi, Seimui atėjo laikas apsispręsti, ar ir toliau rūpintis keliolikos ar kelių dešimčių šalyje veikiančių IT kompanijų interesais, ar vis dėlto pateisinti teisėtus kelių tūkstančių Lietuvos kūrėjų, atlikėjų lūkesčius.

Daugelį metų Europos Sąjungoje besitęsianti diskusija dėl kompensacijų už kūrinių kopijavimą asmeniniais tikslais įgavo naują postūmį. Už vidaus rinką atsakingas Europos komisaras Michelis Barnier paskyrė Antonio Vitorino netrukus prasidėsiančių diskusijų tarp suinteresuotų šalių mediatoriumi.

„Faktas, kad autoriai ir kiti teisių turėtojai privalo gauti teisingą kompensaciją už jų kūrinių panaudojimą, klausimų nekelia. Reikalas tas, kad visos kompensacijos surinkimo schemos turėtų būti kaip įmanoma efektyvesnės“, – oficialiame pranešime pažymėjo komisaras M. Barnier.

Jo teigimu, ES šalyse veikia skirtingos kompensavimo sistemos. Skiriasi kompensacijų dydžiai, sąrašai laikmenų ir įrenginių, už kuriuos jos mokamos. Be to, dalis šalių nenumato galimybės susigrąžinti kompensacijų tiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie laikmenas bei įrenginius eksportuoja arba naudoja profesinėms reikmėms.

„Lietuvos, kaip ir kitų šalių autorių ir gretutinių teisinių turėtojai, ilgai laukia kol panašios diskusijos virs konkrečiais teisės aktais. Tad sveikiname šią iniciatyvą ir esame pasiruošę teikti konstruktyvius pasiūlymus diskusijoms tiek per Lietuvos valdžios institucijas, tiek per tarptautines organizacijas“, – sakė Agnė Masalskytė, AGATA direktorė.

Ji atkreipė dėmesį į komisaro pareiškimą, jog kompensacijų būtinybė nėra kvestionuojama (nors informacinių technologijų atstovai nuolat pabrėžia priešingai), o diskusijomis siekiama harmonizuoti skirtingas sistemas.

„Lietuvoje galiojanti tvarka kai kompensacijos renkamos tik už pasenusias laikmenas visiškai atsilieka nuo įprastinės ES šalių praktikos. Tad, galima sakyti, jog Seime svarstomomis atitinkamos įstatymo pataisomis siekiama priartėti prie Europos vidurkio“, – pabrėžė A. Masalskytė.

Pradėti diskusijas, kurioms vadovaus buvęs ES teisingumo ir vidaus reikalų komisaras bei Portugalijos ministras A. Vitorino, buvo numatyta gegužę paskelbtame komunikate. Tikimasi, kad jos prasidės kitų metų pradžioje ir tęsis iki 2012-ųjų vasaros. Jeigu jos bus rezultatyvios, 2013 metais tikimasi priimti atitinkamą direktyvą, kuriai įgyvendinti būtų skirta dar keleri metai.

Tiesa, ankstesni bandymai priimti tokį dokumentą buvo nesėkmingi. Pastarąjį kartą 2008 m. pradėtas diskusijas po dvejų metų derybų vienašališkai nutraukė informacinių technologijų atstovai.

2011 m. lapkričio 8 d. įvyko AGATA Tarybos posėdis. Posėdžio metu Taryba patvirtino šiuos asociacijos AGATA vidaus dokumentus:

Tarybos darbo reglamentą

Fonogramų gamintojų susirinkimo sušaukimo ir pravedimo tvarką

Atlikėjų susirinkimo sušaukimo ir pravedimo tvarką

Dokumentų ir kitos informacijos apie asociacijos veiklą pateikimo nariams tvarką

Transporto išlaidų kompensavimo AGATA Tarybos nariams tvarką

Kviečiame visus AGATA narius susipažinti su šiais dokumentais.

Vakar, 2011 spalio 24 d., įvyko AGATA atlikėjų ir fonogramų gamintojų delegatų Konferencija.

Konferencijos metu, siekiant užtikrinti tinkamą fonogramų gamintojų atstovavimą, likusiam kadencijos laikotarpiui buvo išrinkti nauji AGATA Tarybos nariai fonogramų gamintojų atstovai: J. Pūkienė (UAB ,,Sanalaita“ direktorė), I. Kuliavienė (UAB ,,Prior Musica“ direktorė), S. Sventickas (UAB ,,Naujoji melodija“ direktorius), J. Mamontovas (UAB ,,Muzikinė partija“ direktorius) ir V. Lebednykas (UAB „Promostar“ teisininkas).

Visą AGATA Tarybos sudėtį galite rasti čia.

Atsižvelgus į administracijos bei Tarybos pateiktą pasiūlymą, Konferencijoje taip pat priimtas sprendimas 2012 metais iki 27 procentų sumažinti administravimo išlaidų atskaitymų dydį visose licencijavimo srityse.

Taip pat svarstyti klausimai dėl asociacijos auditoriaus paskyrimo, pristatyta Tarybos ataskaita apie Švietimo programos bei Kultūrinės – socialinės programos įgyvendinimą, kalbėta apie tolesnius šių programų planus, diskutuota kitais klausimais.

Sekmadienį festivalio „Tai – aš“ pabaigos koncerte už lietuviškos dainuojamosios poezijos populiarinimą ir šio žanro tradicijos tvirtinimą apdovanotas ilgametis bardų festivalių organizatorius ir atlikėjas Virgis Stakėnas – jam įteikta ketvirtoji Vytauto Kernagio vardo gitara.

(aut. L. Vasiliauskas)

Jau laikydamas rankose Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) įsteigtą prizą, V. Stakėnas kalbėjo: „Man didelė garbė gauti šį apdovanojimą. Labai tai vertinu. Gitara nėra tik instrumentas, ji – tarsi tavo kūno dalis. Atvirai pasakius, dar nesuvokiu, kad ją gavau“.

Paklaustas apie kūrybinio kelio pradžią ir pažintį su maestro Vytautu Kernagiu, V. Stakėnas pasidžiaugė dainuojamosios poezijos žanro suklestėjimu ir prisiminė laikus, kai bardų muzika dar tik skynėsi kelią į pripažinimą: „Praeito amžiaus 7-8 dešimtmetyje bardus vadino „šnabždukais“. Viso mūsų traukinio lokomotyvas buvo V. Kernagis, atvėręs kelią į sceną ir kitiems atlikėjams. Didžiuojuosi, ketvirtį amžiaus turėjęs galimybę su juo bendradarbiauti“.

Anot tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai – aš“ vadovo Juozo Žitkausko, „Šiųmetis V. Kernagio vardo gitaros laureatas V. Stakėnas yra vienas pirmųjų Lietuvos bardų, 1978 – 1986 m. Šiaulių miesto kultūros rūmuose įkūręs pirmąją Lietuvoje dainuojamosios poezijos studiją, jau 10 metų organizuojantis bardų festivalį „Akacijų alėja“ Kulautuvoje. Su V. Stakėno pagalba daug atlikėjų prisilietė prie bardiškos kultūros“.

AGATA įsteigtu prizu – V. Kernagio vardo gitara – nuo 2008 m. per Vilniaus mokytojų namų organizuojamą festivalį apdovanoti: Saulius Bareikis, Domantas Razauskas ir Andrius Kulikauskas.

Gerbiami AGATA nariai, atlikėjai ir fonogramų gamintojai,

Informuojame, kad 2011 m. spalio 6 d., 10 val. šaukiama LIETUVOS GRETUTINIŲ TEISIŲ ASOCIACIJOS (AGATA) delegatų Konferencija, kuri vyks AGATA patalpose – S. Žukausko g. 39, Vilnius.

AGATA Taryba teikia Konferencijai šią darbotvarkę: 1) Tarybos narių rinkimai; 2) 2011 – 2012 m. auditoriaus rinkimai; 3) 2012 m. administravimo išlaidų procento dydžio nustatymas; 4) Tarybos ataskaita apie švietimo programos įgyvendinimą ir tolesni planai; 5) Tarybos ataskaita apie kultūrinės – socialinės programos įgyvendinimą ir tolesni planai: dėl informacinio centro; 6) Dėl Tarybos darbo reglamento; 7) Dėl Tarybos narių išlaidų, susijusių su Tarybos darbu, atlyginimo; 8 ) Kiti klausimai.

Nesusirinkus reikiamam delegatų skaičiui, pakartotinė Konferencija vyks 2011 m. spalio 24 d.  10 val. Su dokumentais galima susipažinti S. Žukausko g. 39, Vilniuje arba www.agata.lt

Dainininkai, muzikantai, kiti atlikėjai ir muzikos įrašų leidėjai galės kur kas ilgiau naudotis gretutinių teisių apsauga. Ne 50 metų nuo pirmojo įrašo viešo paskelbimo ar atlikimo, o 70 metų. Tai numato pirmadienį Europos Tarybos priimtos direktyvos pataisos.

ES vidaus rinkos ir paslaugų komisaro Michaelio Barrnier teigimu, toks sprendimas turės teigiamos įtakos visiems atlikėjams.

„Didėjant gyvenimo trukmei, iki šiol galiojusi 50 metų apsauga buvo akivaizdžiai nepakankama. Daugelio atlikėjų muzika ar dainos tebėra populiarios, tačiau sulaukę tam tikro amžiaus jie lieka be jokių pajamų. Termino padidinimas iki 70 metų reiškia, kad atlikėjai galės gauti atlygį už savo kūrybą net ir išėję į pensiją“, – direktyvos pataisas komentavo M. Barrnier.

Gretutinių teisių apsaugos terminas pratęstas siekiant bent kiek suvienodinti autorių ir atlikėjų teises. Nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai numato, kad autorių teisės į jų kūrinius (pvz., rašytojo į parašytą tekstą, kompozitoriaus į sukurtą muziką), galioja autoriui esant gyvam ir dar 70 metų po jo mirties. Tuo tarpu gretutinių teisių terminas iki šiol buvo 50 metų po pirmojo viešo įrašo paskelbimo ar atlikimo.

„Tai, kad atlikėjų gretutinių teisių apsaugos terminai priartinami prie autorių teisių terminų, yra sveikintinas dalykas. Juk kai kurie kūriniai išpopuliarėja būtent dėl jų meistriško atlikimo. Tikslių duomenų, kiek bus naudos iš pataisų lietuvių atlikėjams kol kas neturime. Tačiau jos tikrai padės ypač vyresnės kartos atlikėjams, kuriems šiais laikais išgyventi itin sunku“, – įsitikinusi AGATA direktorė Agnė Masalskytė.

Jos teigimu, pataisytoje direktyvoje be ilgesnių gretutinių teisių apsaugos terminų numatomos ir kai kurios papildomos garantijos atlikėjams.

Pavyzdžiui, atlikėjams, kurie dalyvavo muzikos įrašuose už vienkartinį mokestį, leidėjas privalės sumokėti 20 proc. pajamų, gautų už kūrinius, kuriems galioja prailgintas gretutinių teisių apsaugos terminas.

Taip pat numatoma, kad jeigu leidėjas, kuriam buvo perduotos teises atlikimą įrašyti, platinti ar parduoti to nebedaro, tuomet visos teisės į minėtą atlikimą bus grąžinamos atlikėjui ir šis galės pats užsiimti įrašų pardavimu.

Visoje Europoje skaičiuojama tūkstančiai muzikantų ir vokalistų, kurie už vienkartinį mokestį padeda įrašyti vieną ar kitą atlikimą, tačiau nėra didelės žvaigždės ir iš to milijonų neuždirba. EK skaičiuoja, kad pratęsus gretutinių teisių apsaugos terminą jie papildomai gaus 150 –2000 eurų metinių pajamų.

Tačiau įrašai dėl to vargiai pabrangs, rašoma Europos Komisijos tyrime. Čia pastebima, jog įrašų kainos mažai priklauso nuo to, ar juose įrašytų atlikimų gretutinės teisės pasibaigę, ar ne. Yra nemažai atvejų, kai populiaraus muzikanto atlikimas, kurio teisės jau pasibaigę, kainuoja daugiau nei mažiau populiaraus naujesnių laikų atlikėjo.

Neturėtų nukentėti ir verslas, kuris už įrašų paskelbimą moka „plokščią“ pastovų dydį nuo pajamų arba už tam tikrą plotą, kuriame skamba foninė muzika.

Už šias direktyvos pataisas balsavo didesnė dalis ES šalių atstovų. Prieš balsavo Belgijos, Čekijos, Olandijos, Liuksemburgo, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Švedijos delegacijos. Austrijos ir Estijos atstovai susilaikė. Naujos direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę ES šalys turės perkelti per dvejus metus.

Apie atlikėjus, leidėjus ir gretutines teises

Aktoriai, dainininkai, muzikantai, šokėjai ir kiti asmenys, kurie vaidina, deklamuoja, dainuoja, groja arba kitaip atlieka literatūros, muzikos ar kito meno kūrininį yra laikomi atlikėjais.

Leidėjai arba prodiuseriai kuria įrašus (t.y. fiksuoja atlikimą) ir užsiima jų viešinimu, rinkodara, platinimu ir pardavimu galutiniam vartotojui. Jie teikia finansines investicijas, reikalingas muzikos įrašymui ir įrašų pardavimui.

Atlikėjai ir prodiuseriai turi vienodas gretutines teises į įrašus ir įrašytus atlikimus. Šios teisės vadinamos gretutinėmis siekiant jas atskirti nuo autorių ir kompozitorių teisių į jų sukurtus kūrinius.

Atlikėjų išimtinės teisės (tokios kaip teisė į reprodukciją, platinimą, nuomą arba paskelbimą internete) paprastai už tam tikrą atlyginimą perduodamos įrašo leidėjams arba prodiuseriams.

Atlikėjų ir prodiuserių gretutines teises į atlyginimą už viešą įrašo paskelbimą (kavinėse, parduotuvės, viešbučiuose ir kt.) administruoja kolektyvinio administravimo institucijos (mūsų šalyje – Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA).

EK tyrimas atskleidė, kad 2004 m. ES gretutinių teisių organizacijų nariais buvo per 400 tūkst. atlikėjų. Šiuo metu AGATA nariais yra per 3 tūkst. atlikėjų ir leidėjų.

Gerbiami AGATA nariai, fonogramų gamintojai,

Pranešame, kad 2011 m. rugsėjo 20 dieną, 11 val., šaukiamas neeilinis fonogramų gamintojų, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) narių, susirinkimas.

Primename, jog 2011 m. balandžio 27 d. įvykusio fonogramų gamintojų susirinkimo sprendimai yra apskųsti teismui ir laikinai negali būti vykdomi, be to šiuo metu į AGATA Tarybą patenka atstovai, kurie nebėra fonogramų gamintojai ir AGATA nariai.

Atsižvelgdama į šias priežastis, siekdama užtikrinti tinkamą fonogramų gamintojų atstovavimą ir AGATA įstatuose numatytą valdymo organų veiklą, AGATA Taryba 2011 m. rugsėjo 5 d. priėmė nutarimą sušaukti neeilinį fonogramų gamintojų susirinkimą.

AGATA Taryba teikia šią susirinkimo darbotvarkę: 1) Fonogramų gamintojų susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimai; 2) Fonogramų gamintojų susirinkime išrinktų AGATA Konferencijos delegatų atšaukimas (sprendimas dėl įgaliojimų pasibaigimo); 3) Konferencijos delegatų rinkimas; 4) Kandidatų į Tarybą siūlymas Konferencijai; 5) AGATA veiklos, tęstinių projektų apžvalga ir veiklos perspektyvų pristatymas; 6) Kiti klausimai.

Neeilinis fonogramų gamintojų susirinkimas vyks AGATA patalpose (S. Žukausko g. 39, Vilnius) 2011 m. rugsėjo 20 d., 11 val.

Dėl papildomos informacijos prašome teirautis telefonu (8 5) 260 8413 arba elektroniniu paštu agata@agata.lt