Kraunasi...Shakira, Enrique Iglesias ir jo tėvas Julio Jose Iglesias – Lietuvoje populiariausi atlikėjai, kuriems atstovauja jų teises ginanti Ispanijos agentūra AIE.
Per praėjusius trejus metus Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA) jiems atseikėjo apie 30 tūkst. litų už tai, kad jų dainos buvo transliuojamos viešai. Pastaruosius metus Lietuvoje per radijo stotis dažniausiai girdimi mūsiškiai atlikėjai buvo Marijus Mikutavičius, grupė „Yva“ ir Egidijus Dragūnas. Jiems daugiausia ir turėjo būti sumokėta už transliuotą muziką.
Lietuvoje surinkti pinigus už viešai transliuojamą muziką atlikėjų ir fonogramų gamintojų teises ginančiai asociacijai nėra paprasta. Kartais prireikia daug metų bylinėtis teismuose vien todėl, kad kavinė sumokėtų tiek, kiek kainuoja vienas patiekalas.
„Iki AGATA įkūrimo mes, atlikėjai, buvome lyg kokia atstumtųjų kasta. Tokie kūrybos baudžiauninkai. Nors būtent be mūsų, atlikėjų, kompozitorių ir poetų, kūriniai gulėtų stalčiuose“, – tai šviesaus atminimo Vytauto Kernagio žodžiai, ištarti prieš gerus metus, kai jis pats, būdamas AGATA valdybos narys, visa galva buvo pasinėręs ir į atlikėjų teisių gynimo reikalus.
Ir V.Kernagis, ir estrados karaliene tituluota Janina Miščiukaitė amžiams užvėrė AGATA tarybos posėdžių salės duris. Ir vienas, ir kitas, net ir vėžio palytėti, suskubdavo į tarybos posėdžius.
25 litai per metus – tai pinigai, kuriuos atlikėjų teises ginančiai AGATA turėtų atseikėti viešbučiai už kiekvieną kambarį, kuriame įrengta kabelinė televizija.
Maždaug 38 litai – tokį atlygį atlikėjams už naudojimąsi jų kūryba turėtų per mėnesį sumokėti kiekviena apie 50 kvadratinių metrų dydžio kavinė.
1 litas už 1 kvadratinį metrą per metus – tai atlyginimas, kurį atlikėjams turėtų atiduoti kiekvienas prekybos centras, retransliuojantis muzikinę radijo stotį.
Tačiau net ir 38 litai per mėnesį kavinių savininkams kartais atrodo per daug. Kaip ir tie keli šimtai litų per metus, su kuriais nenori skirtis pirkėjus skambančia muzika masinantys prekybininkai.
Šiuo metu teismai nagrinėja apie 230 bylų, kurias skolininkams, nepaisantiems sutarčių ir nemokantiems atlyginimo atlikėjams ir fonogramų gamintojams, yra iškėlusi AGATA. Tarp tų bylų būta ypač svarbių.
Neatsitiktinai pernai rudenį šiai asociacijai atstovaujantys teisininkai pirmąkart lengviau atsikvėpė. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 25 d. priėmė nutartį, pagal kurią bendrovė „Viti“ AGATA turėjo sumokėti (ir jau sumokėjo) beveik 4000 litų už sostinės prekybos centre „Statybų alėja“ per radijo stotis transliuotą muziką.
Teismas pripažino, kad, nesudarydama sutarties su AGATA dėl viešo fonogramų skelbimo ir nemokėdama atlygio atlikėjams ir fonogramų gamintojams, „Viti“ pažeidė intelektinės nuosavybės teises.
Tai buvo viena pirmųjų tokio pobūdžio bylų Lietuvoje. Ji neišvengiamai turi įtakos ir šiuo metu vykstantiems teismams. Buvo įrodyta, kad verslininkų dažnai pasitelkiamas argumentas, esą radijo stoties transliacijos prekybos centre negali būti apmokestinamos, teisiniu požiūriu tėra bereikšmė deklaracija.
Šiemet kovą baigėsi ir dar vienas teismo ginčas, kurio rezultatų laukė ir autoriai, ir atlikėjai.
Prieš dvejus metus autorius vienijančios Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) teismui buvo apskundusi vaizdo ir garso technika prekiaujančią bendrovę „Trajektorija“, kaltindama ją pažeidus autorių ir gretutines (atlikėjų ir fonogramų gamintojų) teises. Kauno apygardos teismas dar 2006 m. gruodį buvo priėmęs sprendimą, pagal kurį „Trajektorija“ LATGA-A turėjo sumokėti 26 955 litų atlyginimą už 2004-2005 metais įvežtas tuščias garso ir audiovizualines laikmenas. Jų vertė siekė apie 150 tūkst. litų.
2007 m. iš LATGA buvo gauta per 200 tūkst. litų, kurie bus paskirstyti atlikėjams ir fonogramų gamintojams.
Pasak AGATA direktorės Liudmilos Balcevič, dainininkai gauna skirtingo dydžio atlygį: tai priklauso nuo jų atliekamų kūrinių transliavimo dažnumo ir laiko.
„Atlyginimas, kad ir kokio dydžio būtų, pirmiausia yra moralinė parama. Kartu tai dėmesys, kurio sulaukiame ir mes, gretutinių teisių turėtojai. Bet taip jau susiklostė, kad Lietuvoje įmonės dar dažnai nusi-spjauna į atlikėjus“, – žodžio kišenėje neieškojo dainininkė ir leidybos bendrovės „Zuzi Records“ direktorė Irena Starošaitė. Ją piktina susiklosčiusi padėtis, kuri verčia atlikėjus savo teises ginti per teismus – per juos išsireikalauti teisėto atlyginimo už atliktą darbą.
Anot muzikanto, prodiuserio Aro Žvirblio, įmonių vadovai argumentus atlikėjų, ginančių savo teisę į intelektinę nuosavybę, mėgina nuneigti neva pasitelkdami logiką. Esą jei sumokėta už kėdę, tai kodėl dar reikia mokėti, kad ant jos sėdima?
„Autoriai, atlikėjai ir fonogramų gamintojai kartu sukuria produktą, kuriuo verslininkai naudojasi siekdami savo tikslo – gauti kuo daugiau pajamų. Esą jei jau sumokėjo už kompaktinę plokštelę, gali ją kiek tinkami leisti. Gali klausytis patys, bet ne transliuoti viešai siekdami komercinės naudos“, – aiškino A.Žvirblys.
I.Starošaitė pridūrė: verslininkai, ar jie būtų viešbučių, ar kavinių, ar prekybos centrų savininkai, viešai transliuodami muziką, gauna daugiau pajamų. Pirkėjas ilgiau užsibūna parduotuvėje, kurioje skamba muzika. Ir kavinėje, kurioje sklinda kliento ausiai maloni muzika, sėdima ilgiau – daugiau suvalgoma, išgeriama.
Kavinės, viešbučiai ir parduotuvės – trys didžiausios atlyginimo už naudojimąsi atlikėjų teisėmis mokėtojų grupės. Lietuvoje yra per 3000 restoranų ir viešbučių.
„Vidutinė kavinė Lietuvoje yra apie 50 kv. metrų ploto. Ji per mėnesį turėtų sumokėti 38 litus (su PVM) atlygio. Toks tarifas patvirtintas 2002 metais ir iki šiol nekeistas, – sakė AGATA licencijų skyriaus vadovas Rytis Šeškaitis. – Tarifai apskritai atrodo juokingi. Esu apskaičiavęs, kad leisti vieną fonogramą kavinei per dieną kainuoja apie pusę cento“.
Bet dėl to pusės cento vėliau kyla begalės ginčų. Viena jų priežasčių – dvigubas apmokestinimas. AGATA yra bemaž dešimčia metų jaunesnė už autorių teises ginančią LATGA-A. Jei kavinė pasirašiusi sutartį su LATGA-A, kam dar reikia „kažkokios AGATA“? Tai reketas?
„Vis rečiau kavinių savininkai pirmąkart išgirsta apie atlikėjų teises ginančią asociaciją ar bent jau apsimeta, kad nėra girdėję. Nustemba, susirenka duomenis, pasirašo sutartis, bet nemoka atlyginimo, – sakė teisininkas. – Yra įmonių, kurios pareiškia: „Duokite mus į teismą ir tik tuomet šnekėsime“. Yra tokių, kurios nemoka iš principo: kai kurios įmonės jau triskart buvo paduotos į teismą“.
Pagal įstatymą, asmuo, kuris planuoja atidaryti kavinę, trys dienos iki jai atveriant duris pats turi kreiptis į autorių ir atlikėjų teises ginančias asociacijas ir paprašyti sutarties. Bet dažniausiai inspektoriams tenka pirmiems praminti taką į kavines, kol pavyksta sudaryti sutartį.
AGATA licencijų skyriaus surinkti atlyginimai vėliau paskirstomi pagal teisių turėtojų pasirinktą schemą.
Paprastai didžiausi naudotojai – televizijos, radijo stotys – siunčia vadinamuosius grojaraščius, kuriuose nurodo, kas, kiek kartų ir kiek laiko per mėnesį buvo grojama. Duomenys apdorojami duomenų bazėje. Sekundžių tikslumu galima sužinoti, kur ir kokie įrašai buvo naudojami: pagal tai paskirstomas ir atlyginimas.
Teisės aktai numato, kad ir pačios kavinės ar parduotuvės turi teisę teikti savo ataskaitas, bet šia galimybe beveik nesinaudoja: kavinė, kuri sumoka 38 litus per mėnesį, vargu ar samdytų žmogų, kuris visą mėnesį fiksuotų, kas ir ką groja.
Nemažai keblumų, anot R.Šeškaičio, kildavo dėl viešbučių: dar yra viešbučių, nesudariusių sutarčių su AGATA.
Pagal tarifus, patvirtintus 2002 metais, per metus viešbutis už vieną kambarį, kuriame įrengta kabelinė televizija, AGATA turėtų mokėti 25 litus. Jei kambaryje tėra eteriu transliuojama TV, taikomas perpus mažesnis tarifas.
Nakvynė Vilniaus viešbučiuose kainuoja nuo 120 iki 1000 litų, vidutiniškai apie 300-400 litų už parą. Taigi atlyginimas gretutinių teisių turėtojams nuo šios sumos, atrodytų, tėra krislas. Tačiau ir jis verslininkams atrodo per didelis.
Šiuo metu vyksta AGATA ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos derybos. Taip siekiama rasti abiem šalims priimtiną sprendimą dėl atlyginimo atlikėjams ir fonogramų gamintojams už viešą fonogramų leidimą viešbučių kambariuose.
Atlikėjų teisių gynyba
- 1998 m. Lietuva ratifikavo Romos konvenciją „Dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančių organizacijų apsaugos“.
- 1999 m. atlikėjai ir fonogramų gamintojai subūrė kolektyvinio administravimo asociaciją – AGATA. Ji atstovauja per 1000 mūsų šalies atlikėjų ir visiems Lietuvoje esantiems fonogramų gamintojams.
- Užsienio šalių atlikėjams ir fonogramų gamintojams AGATA atstovauja pagal dvišales sutartis. Jos pasirašytos su giminingomis užsienio šalių asociacijomis.
- AGATA, atstovaudama ir gindama atlikėjų, fonogramų gamintojų teises (kaip ir kita asociacija – LATGA, atstovaujanti autorių teisėms), remiasi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatomis. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato sankcijas už šio įstatymo pažeidimus.
- Minėtas įstatymas įtvirtino nuostatą, kad ne tik autoriai, bet ir kiekvienas atlikėjas ir fonogramų gamintojas turi teisę gauti atlygį už komerciniais tikslais išleistų fonogramų ar jų kopijų transliavimą, retransliavimą ir bet kokį kitokį viešą skelbimą.
- 2004 m. sausį įsigaliojus naujai minėto įstatymo redakcijai, į Lietuvą importuojamoms garso ir garsinėms regimosioms laikmenoms taikomas 6 proc. mokestis. Jis renkamas kaip kompensacija autoriams už kūrinių atkūrimą asmeniniais tikslais.
- AGATA atstovauja Lietuvos ir užsienio atlikėjams ir fonogramų gamintojams. Jų vardu AGATA surenka ir paskirsto atlyginimą, kurį muzikos naudotojai moka pagal galiojančius teisės aktus.
Pinigai – už širmos
Per 2007 m. iš Lietuvos įmonių AGATA pasiekė maždaug 4 mln. litų atlyginimo, skirto atlikėjams ir fonogramų gamintojams už naudojimąsi jų intelektine nuosavybe. Atskaičiavus asociacijos administracines išlaidas, AGATA nariams netrukus bus paskirstyta 2,8 mln. litų.
Šią sumą turės pasidalyti ne tik Lietuvos atlikėjai ir fonogramų gamintojai, bet ir užsieniečiai. Pavyzdžiui, analogiška Švedijos organizacija vienija apie 23 500, Vokietijos – 37 300, Prancūzijos – 46 300, Olandijos – 41 000 atlikėjų.
2007 metų populiariausi
Dažniausiai transliuotos grupės: „Delfinai“ „Mango“ „Sel“ „69 danguje“ „N.E.O.“
Popliariausi įrašaui: „Yra kaip yra“ (Mia) „Marso kanjonai“ (Andrius Mamontovas) „Sweet ateitis“ („Sel“) „Aš šalia“ (Sniegė) „Gyvenu“ („69 danguje“)
Fonogramų gamintojai: UAB „Intervid“ UAB „Naujoji melodija“ UAB „Pūkas“ UAB „Naktinis angaras“ UAB „Monako produkcija“
Dažniausiai transliuoti atlikėjai: Andrius Mamontovas Violeta Riaubiškytė Vilius Tarasovas Jurgita Šeduikytė Alanas Ibrahimas Chošnau
Populiariausi instrumentininkai (prodiuseriai): Tomas Varnagiris Andrius Darius Borisevičius Žilvinas Liulys Aras Žvirblys Mindaugas Lapinskis
Šaltinis: Gretutinių teisių asociacija AGATA.
Pastaba: Duomenys, kurios grupės ir atlikėjo muzika skambėjo dažniausiai, bus paskelbti balandžio 26-ąją – Pasaulinę intelektinės nuosavybės dieną.
