Kad atlygis pasiektų atlikėją, pirmiausia reikia tiksliai žinoti, kam jis priklauso. Vien muzikos kūrinio ar įrašo pavadinimo nepakanka. Už kiekvieno atlygio slypi duomenys – kas atliko įrašą, kas jame dalyvavo, kam priklauso teisės ir kur atlygis turi nukeliauti.
Būtent apie tai rugsėjo 21-23 d. Stambule kalbėjosi SCAPR tinklo kolektyvinio administravimo organizacijos, tarp jų – ir AGATA.
Vienas svarbiausių susitikimo klausimų – kaip užtikrinti, kad skirtingų šalių organizacijos dirbtų su kuo tikslesniais ir tarpusavyje suderinamais duomenimis. Kuo jie kokybiškesni, tuo sklandžiau galima identifikuoti atlikėjus ir paskirstyti jiems priklausantį atlygį. Tačiau atsiranda ir naujų klausimų. Pavyzdžiui, kaip registruoti dirbtiniu intelektu sukurtus įrašus? Kokie duomenys apie juos turi būti kaupiami? Ir kaip besikeičiančioje muzikos rinkoje užtikrinti, kad atlikėjų teisės neliktų kažkur tarp technologijų ir duomenų bazių?
Tokie susitikimai padeda susitarti dėl bendrų principų, kad atlikėjų duomenys būtų tvarkomi tiksliai, o atlygis pasiektų tuos, kam jis ir priklauso.