Baigti muzikos mokyklą, išleisti pirmąją dainą ar surengti koncertą – tik dalis kelio į profesionalią muzikinę karjerą. Už scenos slypi kur kas daugiau: nuolatinis darbas, finansiniai sprendimai, karjeros planavimas ir savos auditorijos paieškos. Spalio 27 d. vykusiame „AGATA Backstage“ renginyje Lietuvos muzikantai ir industrijos profesionalai dalijosi patirtimi, kaip įveikti šiuos iššūkius ir muziką paversti savo profesija.

Muzikinės karjeros pradžia – ne tik įgytas išsilavinimas

Baigus muzikos mokyklą ar akademiją, vien profesinių įgūdžių sėkmingai karjeros pradžiai gali nepakakti. Apie tai pirmojoje diskusijoje kalbėjosi atlikėjai Juozas Martinkėnas (Juozas Martin), Benas Kukenys (Benny!) ir būgnininkas Marijus Aleksa.

M. Aleksa pabrėžė, kad svarbu ne tik mokytis, bet ir aktyviai įsilieti į muzikinę bendruomenę. Anot jo, svarstant apie studijas užsienyje, verta įvertinti ne tik mokymo įstaigą, bet ir atsižvelgti į miesto muzikinę sceną bei joje atsiveriančias galimybes. Jauniesiems muzikantams jis patarė ieškoti bendraminčių ir bandyti burti savo grupes.

B. Kukenys atkreipė dėmesį į savarankiško mokymosi galimybes. Pasak jo, šiandien net turint tik telefoną ir prieigą prie „YouTube“ galima gilintis į dominančias muzikos sritis ir užpildyti formaliojo ugdymo spragas. 

„Tiltas tarp muzikos mokyklos teorijos ir praktikos yra „YouTube“, – jam pritarė diskusijos moderatorius, grupės „jautì“ narys Džiugas Širvys.

B. Kukenys taip pat ragino jaunus kūrėjus nepasiduoti neigiamoms mintims ir nebijoti dalytis savo kūryba socialiniuose tinkluose. Anot jo, nuoširdus susidomėjimas muzika ir noras ja dalytis gali ne tik suteikti džiaugsmo klausytojams, bet ir įkvėpti kitus.

Daugiau nei skaičiai

Ar išparduoti koncertai, tūkstančiai perklausų ir augantis sekėjų skaičius iš tiesų parodo muzikanto sėkmę? Apie tai antrojoje diskusijoje kalbėjosi grupės „Galèra“ narys Rokas Raibis, grupės „SHWR“ narys Kazimieras Krulikovskis ir atlikėja Livija Gelumbauskaitė („Dargana“).

R. Raibis pasakojo, kad vienas iš pirmųjų grupės „Galèra“ įsitvirtinimo muzikos scenoje ženklų tapo išparduoti koncertai, o ypač įsiminė netikėtai sėkmingas pasirodymas Vilniaus kultūros erdvėje „Kablys“. Vis dėlto, jis rekomenduoja nesilyginti su kitais, nes tai gali ne tik motyvuoti, bet ir demotyvuoti kūrėją. Atlikėjui svarbiausia nuoširdžiai mėgautis savo kūryba, džiaugtis mažais pasiekimais ir puoselėti muzikantų bendruomeniškumą.

Panašios pozicijos laikėsi ir L. Gelumbauskaitė. „Sėkmė yra tai, kaip aš jaučiuosi procese ir kaip myliu tai, ką darau“, – teigė ji. Atlikėja pabrėžė, kad svarbu nesigėdyti didelių ambicijų, tačiau kartu turėti aiškų planą joms įgyvendinti. Ji patarė išsikelti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius tikslus, o kiekvieną įveiktą etapą vertinti kaip asmeninę pažangą. „Sėkmė yra darbas“, – priminė atlikėja.

Kad sėkmės suvokimas ilgainiui keičiasi, pastebėjo ir diskusiją moderavęs Džiugas Širvys. Mokyklos laikais dideliu pasiekimu jam atrodė pirmasis su grupe išleistas albumas, tačiau pradėjus aktyviau koncertuoti ir leisti muziką, augo ir lūkesčiai. Pasak muzikanto, sėkmė kartais gali atrodyti sunkiai pasiekiama būtent todėl, kad įgyvendinus vienus tikslus iš karto atsiranda naujų.

K. Krulikovskis pripažino, kad parduotų bilietų skaičius ir kiti objektyvūs rodikliai taip pat svarbūs, tačiau ragino nepamiršti mažų kasdienių pergalių. Pasak jo, net ir vienas išpopuliarėjęs kūrinys dar negarantuoja ilgalaikės karjeros – norint išlaikyti klausytojų dėmesį ir auginti auditoriją, reikia nuosekliai dirbti. Muzikantas taip pat akcentavo aplinkos įtaką: „Karjeros kelio pradžia priklauso ne tik nuo mūsų pačių, bet ir nuo aplinkos, gerų ir įkvepiančių žmonių.“

Kaip muziką paversti pragyvenimo šaltiniu?

Norint kurti sėkmingą muzikinę karjerą, svarbu didelius tikslus suskaidyti į mažesnius, lengviau įgyvendinamus žingsnius. Taip paskutinėje pataria muzikos vadybos agentūros „Žiauru“ vadovė Dominyka Motiejūnaitė. Lietuvos muzikos verslo asociacijos projektų vadovo Lorano Vaitkaus teigimu, pirmiausia reikėtų įsitikinti kūrinio kokybe – pasidalinti juo su artimaisiais ar mėgstamais atlikėjais, išgirsti jų nuomonę ir prireikus patobulinti. Tuomet, anot D. Motiejūnaitės, verta numatyti albumo ir jį pristatančių singlų išleidimo datas bei suplanuoti vizualinį pristatymą. Tam nebūtinas didelis biudžetas – galima suburti kūrybingų bendraminčių komandą.

Diskusijoje dalyvavusi AGATA direktorė Agnė Begetė pabrėžė, kad norint pragyventi iš muzikos svarbu į save žvelgti ne tik kaip į atlikėją, bet ir kaip į verslininką. Muzikos industrijoje galimybių yra gerokai daugiau nei vien koncertinė veikla – nuo muzikos kūrimo televizijos serialams ar vaizdo žaidimams iki darbo edukacijos srityje. D. Motiejūnaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad net žinomiems atlikėjams nelengva užsitikrinti stabilias pajamas, todėl svarbu ieškoti papildomų veiklų ir megzti profesinius ryšius.

Vis dėlto L. Vaitkaus teigimu, pinigai neturėtų tapti pagrindine kūrybos motyvacija. „Viskas prasideda nuo gero kūrinio, o visa kita ateina iš paskos“, – pabrėžė jis, kartu primindamas, kad norint gauti atlygį už muzikos naudojimą svarbu tinkamai registruoti kūrinius ir įrašus bei pasirūpinti savo teisių administravimu.