Trys didžiosios muzikos leidybos kompanijos – „Universal Music Group“, „Sony Music Entertainment“ ir „Warner Music Group“ – kartu su nepriklausomais leidėjais „Believe“, BMG, „Concord“, „Dirty Hit“, „Glassnote Records“, HYBE, „Mom+Pop Music“ ir „Partisan Records“ siūlo naujas taisykles DI įrankiais kuriamai muzikai. Jos numato, kokius reikalavimus tokie įrašai turėtų atitikti, kad galėtų patekti į oficialius muzikos topus.
Siūlomomis taisyklėmis siekiama nubrėžti aiškią ribą tarp žmogaus kūrybos ir vien DI sugeneruotos muzikos. Kartu keliamas autorių bei atlikėjų teisių klausimas – į topus neturėtų patekti kūriniai, sukurti naudojant DI įrankius, kuriems mokyti muzika buvo naudojama be jos kūrėjų leidimo. Taip pat siekiama užkirsti kelią į topus kūriniams, kurių perklausų skaičius buvo dirbtinai padidintas.
Tačiau pats DI naudojimas kūrybiniame procese nebūtų kliūtis patekti į topus – vienas svarbiausių siūlomų kriterijų yra tai, kad kūrinys būtų iš esmės sukurtas žmogaus.
Kokius reikalavimus turėtų atitikti DI įrankiais kuriama muzika?
Kompanijų siūlymu, pasitelkiant generatyvinį DI sukurti muzikos įrašai neturėtų patekti į oficialius topus, jei yra pagrindo manyti, kad jie neatitinka bent vieno iš šių reikalavimų:
- Kuriant įrašą naudoti generatyvinio DI įrankiai turi būti teisėti ir tinkamai autorizuoti;
- Kūrinys turi būti iš esmės sukurtas žmogaus;
- Neturi kilti įtarimų dėl dirbtinio perklausų skaičiaus didinimo ar manipuliavimo muzikos topais;
- Turi būti laikomasi galiojančių teisės aktų, įskaitant autorių, gretutines ir asmens teises;
- Įrašo platinimas neturi pažeisti naudoto DI įrankio naudojimo sąlygų;
- Apie DI naudojimą kuriant įrašą turi būti tinkamai informuojami klausytojai muzikos platformose, laikantis galiojančių teisės aktų ir industrijos ženklinimo standartų.
Kodėl tokių taisyklių prireikė?
DI sugeneruotos muzikos kiekis muzikos platformose sparčiai auga. Šios tendencijos mastą rodo „Deezer“ duomenys: birželį platformai kasdien buvo pateikiama beveik 90 tūkst. visiškai DI sugeneruotų kūrinių, o piko dienomis jie sudarė daugiau nei pusę visų naujai įkeliamų kūrinių.
Tačiau tokių kūrinių klausomumas išlieka palyginti nedidelis – visiškai DI sugeneruota muzika sudaro apie 1-3 proc. visų „Deezer“ perklausų. Be to, platformos duomenimis, 2025 metais iki 85 proc. tokių kūrinių perklausų buvo nesąžiningos, t. y. jų skaičius buvo dirbtinai didinamas.
DI muziką siūloma ir aiškiau žymėti
Muzikos industrijoje daugėja ir iniciatyvų, kuriomis siekiama aiškiau informuoti klausytojus apie DI naudojimą kuriant muziką. RIAA (Amerikos įrašų pramonės asociacija) ir IFPI siūlo muzikos platformose naudoti dvi žymas, kurios leistų atskirti visiškai DI sugeneruotą muziką nuo kūrinių, kuriuos kuriant DI buvo naudojamas tik kaip pagalbinis įrankis.
Žyma „AI-generated“ (sukurta DI) būtų naudojama visiškai DI sukurtiems kūriniams arba tiems, kuriuose DI sugeneravo pagrindinį vokalą ar svarbią instrumentinę partiją. „AI-assisted“ (sukurta pasitelkiant DI) būtų žymimi daugiausia žmonių sukurti kūriniai, kurių kūrybos procese DI buvo naudojamas tik tam tikriems elementams.
Muzikos platformos jau imasi ir savo priemonių. „Deezer“ aptinka ir žymi DI sugeneruotą muziką, o jos aptikimo technologiją naudoja ir „Billboard“. TIDAL žymi visiškai DI sugeneruotus kūrinius ir neleidžia jiems generuoti autorinių atlyginimų, o „Qobuz“ tokią muziką aptinka ir žymi bei šalina kūrinius, kuriais imituojami atlikėjai ar manipuliuojama perklausomis. „Apple Music“ DI turinį žymi remdamasi leidėjų ir platintojų pateikiama informacija, o „Spotify“ diegia DI žymas kūrinių kredituose, kai apie DI naudojimą informuoja atlikėjas, jo leidėjas ar platintojas.
AGATA, registruojanti ir administruojanti visus viešai naudojamus Lietuvos muzikos įrašus, DI žymėjimo reikalavimus įdiegė jau 2025 m. Registruojant Lietuvoje išleidžiamus įrašus yra privaloma nurodyti „AI-generated“ ir „AI-assisted“ žymas.
DI muzikos teisėtumo klausimai jau sprendžiami ir teismuose
Siūlymas nustatyti, kad oficialiuose topuose galėtų būti vertinami tik naudojant teisėtus ir autorizuotus DI įrankius sukurti įrašai, pasirodo tuo metu, kai dėl DI muzikos jau vyksta svarbūs teisiniai ginčai.
2024 metais trys didžiosios muzikos kompanijos per RIAA padavė į teismą DI muzikos bendroves „Suno“ ir „Udio“, kaltindami jas masiniu autorių teisių pažeidimu. Vėliau „Warner Music Group“ pasiekė susitarimą su „Suno“, o „Udio“ sudarė licencijavimo sutartis su „Universal Music Group“, „Warner Music Group“ ir kitais teisių turėtojais.
Naujausias svarbus posūkis – Miuncheno apygardos teismo sprendimas Vokietijos autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacijos GEMA byloje prieš „Suno“. Teismas pripažino, kad bendrovė neteisėtai naudojo autorių teisių saugomus muzikos kūrinius. „Suno“ įpareigota nutraukti neteisėtą jų naudojimą, atskleisti su pažeidimais susijusias pajamas ir atlyginti žalą. Sprendimas dar nėra galutinis ir gali būti skundžiamas.
Byloje GEMA pateikė įrodymus, susijusius su šešiais žinomais kūriniais, tarp jų „Boney M.“ dainomis „Daddy Cool“ ir „Rasputin“ bei „Alphaville“ hitais „Forever Young“ ir „Big in Japan“. Organizacijos teigimu, jų autoriai nebuvo davę leidimo naudoti kūrinių DI modelio mokymui ir už tai negavo atlygio.
Teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėti kūriniai buvo išsaugoti „Suno“ DI modeliuose, o jų elementai galėjo būti atkuriami DI generuojamoje muzikoje. Teismo vertinimu, šiuo atveju autorių teisių saugomų kūrinių naudojimo DI mokymui be autorių leidimo nepateisino nei JAV taikoma „sąžiningo naudojimo“ (angl. fair use), nei teksto ir duomenų gavybos (TDM) išimtis.
Nors Miuncheno apygardos teismo sprendimas dar neįsiteisėjo ir gali būti skundžiamas, jis laikomas reikšmingu generatyvinio DI ir autorių teisių kontekste. GEMA ir kitos autorių teisių organizacijos sprendimą vertina kaip svarbų signalą DI bendrovėms, kad autorių kūrinių naudojimui komercinėms DI paslaugoms kurti turi būti gaunami leidimai ir už tai atlyginama teisių turėtojams.
