Pastarosiomis dienomis Seimo komitetuose buvo aktyviai svarstomi Prezidento G. Nausėdos registruoti mokesčių pakeitimai, skirti mažinti šalies gyventojų socialinę atskirtį ir senyvo amžiaus žmonių skurdą. Tarp jų – ir siūlymas nuo 15 iki 20 proc. didinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) įvairioms pajamų rūšims. Su šiais įstatymo pakeitimais nesutinka Seimo narys Mykolas Majauskas, daliai jų nepritaria ir kolektyvinio teisių administravimo asociacijos AGATA, LATGA, AVAKA, teigdamos, kad GPM didinimas senyvo amžiaus autoriams ne tik nepagerintų, bet net ir pakenktų jų finansinei padėčiai.
Siekia mažinti socialinę atskirtį
Minėtas pakeitimas kartu su akcizų ir socialinio draudimo pensijų įstatymų pakeitimais sudaro Prezidento inicijuotą visuomenės gerovės didinimo įstatymų projektų paketą, kuriuo siekiama mažinti vieną didžiausių šalies problemų – socialinę atskirtį ir senyvo amžiaus žmonių skurdą. Vienas iš būdų surinkti tam skirtą didesnį valstybės biudžetą – su darbo santykiais nesusijusias pajamas (iš turto pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn), iš turto nuomos, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio ir kt.) apmokestinti 20 proc. tarifu – 5 proc. didesniu nei yra dabar.
Realybėje projektas prasilenkia su deklaruojamais tikslais
Paradoksalu tai, kad šis įstatymo pakeitimas realybėje ne padidintų, o sumažintų honorarus gaunančių senjorų pajamas. Kolektyvinio teisių administravimo asociacijų AGATA, LATGA, AVAKA, administruojančių 14,5 tūkst. autorių, aktorių, muzikos atlikėjų, muzikos ir filmų gamintojų atlyginimą (honorarą) už suteiktas licencijas naudoti kūrinius ir įrašus, atstovai teigia, kad šie honorarai didžiajai daugumai kūrėjų svyruoja kelių šimtų eurų ribose ir tik išimtiniais atvejais keletui asmenų priskaičiuojamos kelis tūkstančius eurų siekiančios sumos.
Dėl Prezidento registruotų įstatyminių iniciatyvų didinti GPM kolektyvinio teisių administravimo minėtų asociacijų atstovai kreipėsi į Kultūros ministrą, taip pat Seimo Biudžeto ir finansų bei Kultūros komitetus, pristatydami savo pasiūlymus:
„Prezidento teikiamame projekte siūlomas GPM didinimas honorarams bei Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo numatytam kompensaciniam atlyginimui daugiausia paveiktų mažesnes pajamas gaunančius asmenis, taip pat ir pažeidžiamą vyresnio amžiaus grupę, kurios kūriniai ir įrašai sugeneruoja jiems bent nedidelį licencinį atlygį. Individualiai veiklai GPM siūloma didinti tik viršijus 35 tūkst. Eur per metus sumą, honorarams – nepaisant jų dydžio – vis tiek būtų taikomas padidintas GPM. Manome, kas tai yra socialiai neteisinga. Apskritai, ši idėja prasilenkia su deklaruojamais projekto tikslais, nes honorarus gaunančių senjorų pajamos sumažėtų, o jų pensija dėl to nepadidėtų, nes VSD nuo pajamų iš licencijų neskaičiuojama“, – teigė Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorės pavaduotoja Martyna Gudaitė-Gulbinienė.
Savo rašte minėtoms institucijoms kolektyvinio teisių administravimo asociacijų AGATA, LATGA, AVAKA atstovai prašo atsižvelgti į minėtus projekto trūkumus ir siūlo licenciniam atlygiui GPM nedidinti arba didinti jį tik viršijantiems 35 tūkst. eurų per metus sumą – kaip siūloma individualios veiklos atžvilgiu.
Abejoja, ar mokesčiai prisidės prie gerovės valstybės kūrimo
Šiems įstatymų pakeitimams prieštarauja ir garbūs šalies atlikėjai senjorai, kuriuos nauji mokesčiai paveiks labiausiai. Lietuvių liaudies folkloro dainininkė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Veronika Povilionienė teigia, kad pasikeitus įstatymui, kai kurie vyresnio amžiaus atlikėjai gali tiesiog nutraukti savo veiklą:
„Mano honorarai yra labai maži. Jei nuo jų atskaitys 20 procentų, tai ko gero, net neapsimokės koncertuoti. Aš jau pensininkė, tad pasitenkinsiu pensija. Nors ji, atvirai pasakius, irgi nedidelė, tačiau išmokau iš jos išgyventi. Gal tie, kas gauna didelius honorarus, paprastai pop atlikėjai, šių pakeitimų ir nepajaus, tačiau retai ir už mažus honorarus koncertuojantiems gali būti, kad tiesiog neapsimokės toliau to daryti“, – samprotavo atlikėja.
Jai pritarė kompozitorius, muzikantas ir aranžuotojas Andrius Kulikauskas:
„Aš manau, kad menininkams, atvirkščiai, reikėtų pamažinti mokesčius, nes jų darbas yra nepastovus: kada turi koncertų, kada visai nieko. Muzikantai – tai vieni mažiausiai uždirbančių profesijų atstovai. O juk žmonėms reikia išlaikyti šeimas, susimokėti už nuomojamus butus. Jei jie išeis dirbti kitų darbų, oligarchai galės vakarieniauti tyloje“, – teigė pašnekovas.
Prezidento siūlymui prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Mykolas Majauskas. M. Majausko registruotame pasiūlyme teigiama, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, vidutinė išmoka, gauta fizinių asmenų už autorines sutartis 2018 m. siekė 1198 eurus per metus, o vidutinis honorarų dydis tesiekė 940 eurų per metus. Pagal veiklų rūšis, tokias pajamas gavo ir rašytojai, radijo ir televizijos laidų kūrėjai, vertėjai, kiti išsilavinimo, vaizduotės ir inovatyvumo reikalaujančių profesijų atstovai.
„Akivaizdu, jog tokias pajamas gaunantys asmenys niekaip nepatenka į aukštas pajamas gaunančių ar iš pasyvių pajamų gyvenančių asmenų apibrėžimą, ir didesnis jų apmokestinimas labai menkai, jei išvis, prisidės prie deklaruojamos gerovės valstybės kūrimo. Todėl yra tikslinga pakeisti Prezidento pateiktą siūlymą ir palikti šiuo metu galiojantį mokestinį reglamentavimą, pagal kurį metinė pajamų, gaunamų kaip honorarai ar pagal autorines sutartis iš darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių asmenų, dalis, neviršijanti 120 VDU būtų apmokestinama 15 procentų pajamų mokesčio tarifu, viršijanti – 20 procentų pajamų mokesčio tarifu“, – siūlė Seimo narys.
Trečiadienį Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė M. Majausko teiktam siūlymui išskirti autorines ir autorines licenzines pajamas ir netaikyti joms fiksuoto 20 proc. GPM tarifo. Tuo tarpu Biudžeto ir finansų komitetas priėmė sprendimą iš viso nesvarstyti jokių Prezidento pasiūlymų, daryti pertrauką ir tik kitąmet vėl sėsti prie stalo diskutuoti apie tai, koks būtų teisingas su darbo santykiais nesusijusių pajamų apmokestinimas.
„Aš manau, kad mes ne tik turime stabdyti bet kokias iniciatyvas didinti mokesčius kūrėjams, tačiau turėtume galvoti apie priemones, kuriomis galėtume paskatinti ir išlaisvinti kūrėjus nuo deklaracijų pildymų, papildomų mokesčių ir užtikrinti laisvę kurti nevaržomiems“, – pridūrė Seimo narys.
Sprendimai vis dar nepriimti
Seimo komitetuose vykusiose diskusijose pavyko susitarti, kad kūrėjams itin nepalankūs GPM pakeitimai nebebūtų teikiami. Prezidentūra sutinka autorinių atlyginimų ir honorarų nedidinti, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė M. Majausko pasiūlytam projektui, pagal kurį GPM honorarams liktų 15%, galutiniai sprendimai vis dar nepriimti.
„Kelis šimtus eurų per metus siekiantys honorarai ir atlyginimas iš suteiktų licencijų vyresnio amžiaus kūrėjams yra vienintelės papildomos pajamos prie itin skurdžių jų pensijų. Siūlymai papildomai apmokestinti šias pajamas, žinant, kad tų senjorų pensijos dėl to nepadidės, yra socialiai neteisingi ir nesuderinami su Prezidento deklaruojamu siekiu mažinti pensininkų skurdą. Tikimės, kad diskusijose pasiekti susitarimai bus sąžiningai įgyvendinti ir honorarų, autorinių atlyginimų mokestinis režimas likus mėnesiui iki metų pabaigos nepasikeis.“ – tikino M. Gudaitė-Gulbinienė.
