Lietuvos muzikos industrijos ekonominė vertė 2024 m. siekė 308,7 mln. eurų ir per metus išaugo 13 proc., rodo „Lietuvos muzikos kapitalo“ tyrimas, kurio rezultatai bus pristatyti vasario 26 d. AGATA „Muzikos salėje“, Vilniaus knygų mugėje. Tai pirmasis sistemingas šalies muzikos ekosistemos ekonominės vertės tyrimas, kurį atliko Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, bendradarbiaudama su Lietuvos muzikos verslo asociacija ir asociacija M.A.M.A. Su tyrimu kviečiame susipažinti: ČIA.
Tyrime Lietuvos muzikos sektorius buvo vertintas kaip vientisa ekosistema – nuo edukacijos ir viešojo sektoriaus iki komercinės veiklos ir eksporto. Tyrimo metodika parengta remiantis Suomijos organizacijos „Music Finland“ modeliu ir pritaikyta Lietuvos kontekstui.
„Iki šiol apie muzikos industriją Lietuvoje kalbėdavome remdamiesi nuojauta ar pavieniais skaičiais. Šis tyrimas – pirmas bandymas sistemiškai pažvelgti į visą ekosistemą: finansus, menininkus, darbo vietas, auditorijos augimą“, – sako AGATA direktorė Agnė Begetė.
Ekosistema veikia, eksportas – ne
Tyrimas atskleidė, kad vidinė muzikos ekosistema funkcionuoja sėkmingai: muzikos edukacijos dalis sudaro 91,8 mln. eurų (29,7 proc.), viešasis sektorius – 96 mln. eurų (31,1 proc.), o komercinė veikla – 120,6 mln. eurų (39,1 proc.). 2023–2024 m. duomenys taip pat rodo spartų pajamų augimą: bilietų pardavimų pajamos didėjo 21 proc., autorinis ir gretutinis atlygis – 16,4 proc., o pajamos iš muzikos platformų – net 43 proc.
Didžiausia ekosistemos spraga išlieka eksportas – jis sudaro vos 0,27 mln. eurų, arba 0,09 proc. visos industrijos vertės. Palyginimui, panašaus dydžio Suomijos muzikos industrijos eksportas siekia 138,8 mln. eurų (9,7 proc. industrijos vertės), Danijos – 228 mln. eurų (10,4 proc.). Suomijos muzikos eksportas yra 514 kartų didesnis nei Lietuvos.
„Skaičiai rodo paradoksą: turime veikiančią ekosistemą, augančias pajamas, talentingus kūrėjus, bet beveik nieko neeksportuojame. Tai ne talentų problema. Suomija ar Danija eksportuoja savo menininkus po visą pasaulį ne todėl, kad jų kūrėjai talentingesni, o todėl, kad turi nuoseklią eksporto strategiją. Tai – didžiulė galimybė ir rimta užduotis valstybės finansavimo strategams“, – teigia A. Begetė.
Didžiausia menininkų grupė šalyje
Muzikos ekosistemoje veikia daugiau nei 60 tūkst. žmonių – 18 tūkstančių profesionalų ir 43 tūkstančiai mėgėjų. Muzika ir yra didžiausia menų sritis pagal dalyvių skaičių – šioje srityje veikia 38 proc. visų šalies menininkų, todėl priimant bet kokius valstybės sprendimus dėl savarankiškai dirbančiųjų mokestinio reguliavimo, socialinio draudimo ir pan. labai svarbu aiškiai suprasti jų poveikio apimtį ir rizikas.
Muzikos profesionalai kuria aukštą pridėtinę vertę: vienas muzikos sektoriaus darbuotojas vidutiniškai sukuria 45,4 tūkst. eurų pridėtinės vertės – tai 7 tūkst. eurų daugiau nei šalies vidurkis.
Tyrimą tikimasi vykdyti kasmet
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad vienkartinės apžvalgos neužtenka – „Lietuvos muzikos kapitalo“ tyrimą planuojama kartoti kasmet.
„Svarbiausia – tikimės, kad jis paskatins veikti ir muzikos ekosistemos dalyvius, ir valstybės institucijas. Jei pasiektume bent Suomijos eksporto lygį, Lietuvos muzikos eksportas galėtų siekti ne 270 tūkst , o 30 mln. eurų. Tam reikia ne tik talentingų kūrėjų, kurių turime, bet ir nuoseklios veiklos bei tikslinio valstybės finansavimo“, – sako A. Begetė.