Lietuvos muzikos industrija sukuria šimtus milijonų eurų vertės ir sparčiai auga, tačiau beveik nieko neeksportuoja – tai atskleidė šiandien LR Seime, Seimo Kultūros komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko iniciatyva, pristatytas pirmasis sisteminis sektoriaus tyrimas „Lietuvos muzikos kapitalas“.
Tyrime įvertinta Lietuvos muzikos industrijos ekonominė vertė, struktūra ir pagrindiniai iššūkiai. Jį inicijavo Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, bendradarbiaudama su Lietuvos muzikos verslo asociacija ir asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai“ . Su tyrimu kviečiame susipažinti: ČIA.
Tyrimo duomenimis, Lietuvos muzikos industrijos vertė 2024 m. siekė 308,7 mln. eurų ir per metus išaugo 13 proc. Tai pirmas kartas, kai šalies muzikos sektorius įvertintas kaip vientisa ekosistema – nuo edukacijos ir viešojo sektoriaus iki komercinės veiklos bei eksporto.
„Kol apie kultūrą nekalbame skaičiais, ji vis dar laikoma išlaida, o ne ekonominę vertę kuriančiu sektoriumi – nors realybėje ji kuria darbo vietas, augimą ir pajamas“, – sako AGATA direktorė A. Begetė.
Pristatyme Seime dalyvavę muzikos industrijos atstovai ir politikai akcentavo, kad tyrimas leidžia pirmą kartą sistemiškai įvertinti visą sektorių ir jo reikšmę šalies ekonomikai.
„Dažnai galvojame apie muziką kaip apie didžiausias arenas ar koncertus, tačiau iš tiesų tai yra labai plati ir fragmentuota ekosistema – nuo vaikų, mėgėjų kolektyvų iki profesionalų. Šiame tyrime pirmą kartą visą šią sistemą suskaičiavome ir matome, kad ji apima daugiau nei 60 tūkstančių žmonių“, – teigia A. Begetė.
Tyrimas taip pat patvirtina, kad muzika yra didžiausia menų sritis Lietuvoje pagal dalyvių skaičių, o muzikos industrijoje sukuriama pridėtinė vertė vienam darbuotojui viršija šalies vidurkį.
Pastaraisiais metais fiksuotas ir ryškus augimas: sparčiai didėjo pajamos iš koncertų, muzikos platformų bei atlygis kūrėjams. Didžiausią vertės dalį sukuria komercinė veikla (apie 40 proc.), tuo metu edukacija ir viešasis sektorius sudaro po maždaug trečdalį visos industrijos.
Kartu tyrimas atskleidė ir esminę sektoriaus problemą – itin mažą muzikos eksportą. Šiuo metu jis sudaro vos 0,09 proc. visos industrijos vertės ir reikšmingai atsilieka nuo panašaus dydžio Europos valstybių.
Pasak A. Begetės, tai rodo ne kūrėjų potencialo trūkumą, o kryptingos strategijos stoką.
Lietuvos muzikos verslo asociacijos narys Justinas Čekuolis pabrėžė, kad muzikos industrijos poveikis yra gerokai platesnis nei vien pats sektorius.
„Muzikos industrija yra daug platesnė nei tik koncertai – ji apima ir turizmą, viešbučius, restoranus, valstybės įvaizdį. Kad Lietuvos kūrėjai taptų konkurencingesni ir galėtų lengviau išeiti į tarptautines rinkas, reikalingas aiškus strateginis formatas ir visų industrijos dalyvių susitelkimas“, – teigė J. Čekuolis.
Asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai“ pirmininkas Martynas Tyla taip pat atkreipė dėmesį į valstybės politikos svarbą sektoriaus augimui. Pasak jo, muzikos industrija yra jautri mokestinei aplinkai – tai parodė ir laikotarpis, kai sumažintas PVM bilietams padėjo Lietuvai tapti konkurencingesnei regione bei pritraukti didesnius atlikėjus.
Jis taip pat pabrėžė, kad siekiant auginti eksportą reikalingas kryptingas valstybės įsitraukimas, kaip tai daro kitos šalys, pavyzdžiui, Pietų Korėja.
Pristatymo Seime metu pabrėžta, kad tokio pobūdžio duomenys yra svarbūs formuojant kultūros ir ekonomikos politiką bei vertinant kūrybinių industrijų indėlį į šalies ekonomiką. Tyrimą planuojama atlikti reguliariai, siekiant stebėti sektoriaus pokyčius ir augimo potencialą.
